Tūkstančiai alimentų nemokančių tėvų lieka be atsakomybės, o jų vaikai patiria finansinę ir emocinę skriaudą. Bendra pradelstų alimentų skolų suma dabar siekia daugiau kaip 204,5 mln. eurų. Tačiau pastarojo meto įstatymų pakeitimai palankūs būtent skolininkams. Net ir nemokantiems alimentų suteikiamos „skolų atostogos“ ir kitos lengvatos. Ar alimentų skolininkų teisės viršesnės už vaiko poreikius ir ką turime padaryti, kad deramai apgintume silpniausius?
Šie opūs klausimai spalio 23 d aptarti „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“, kurioje dalyvavo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė ir advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas Tomas Jasaitis.
„Skolų atostogų“ idėja alimentų atvejais – ydinga teisiškai ir moraliai
Pasak D. Šnirpūnės, sprendimas įteisinti vadinamąsias „skolų atostogas“ buvo priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, todėl ir rezultatai nepateisina lūkesčių. Legaliai dirbančių skolininkų dalis, kaip buvo, taip ir lieka apie 17 proc. Todėl, kaip pabrėžė D. Šnirpūnė, turėtume arba atsisakyti šios lengvatos vaikų išlaikymo atvejais, arba suformuoti patikimą individualaus vertinimo mechanizmą, kad „skolų atostogos“ būtų suteikiamos tik tiems alimentų skolininkams, kuriems jos tikrai būtinos. Dabar turime situaciją, kai skolininkas, net ir pradėjęs gauti pajamas, gali išvengti bent minimalaus prisidėjimo prie vaiko išlaikymo.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė
Teisininkas T. Jasaitis atkreipė dėmesį ir į gilesnę problemą: valstybė, leisdama „skolų atostogas“ visoms skolininkų kategorijoms be išimties, įskaitant nemokančius alimentų, faktiškai pažeidžia savo konstitucinę pareigą ginti vaiką. Anot jo, tokia sistema ne tik teisiškai ydinga, bet ir morališkai neteisinga. „Šis teisinis reguliavimas nesuderinamas nei su Konstitucija, nei su vaiko poreikiais, kuriuos gina ir tarptautinės konvencijos. Kyla klausimas, ar vaiko baziniai poreikiai – turėti sveiką gyvenimo aplinką, maisto, mokymosi priemones – yra mažiau svarbūs už alimentų nemokančio asmens poreikius?“– svarstė T. Jasaitis.
Alimentų nemokėjimas – sąmoningas veikimas prieš vaiko interesus
Lietuvos antstolių rūmų užsakymu 2025 m. rugsėjį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenys rodo aiškų visuomenės požiūrį į problemą. „53 proc. apklaustųjų palaikytų platesnių sankcijų taikymą, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo apribojimą tiems, kurie piktybiškai vengia mokėti išlaikymą“,– sakė D. Šnirpūnė. Ji priminė, kad kaimynėje Latvijoje jau yra įteisinta galimybė sustabdyti techninės apžiūros galiojimą automobiliui, kurio savininkas nemoka alimentų, ir ši priemonė turi poveikį. Tuo metu Lietuvoje, nors ir buvo sudaryta darbo grupė, svarstyti įvairūs būdai, įskaitant ginklų ar valčių registravimo ar naudojimo apribojimus, optimalaus, visiems tinkančio varianto, taip ir nepavyko rasti.
65 proc. apklaustų respondentų nurodė, kad skolininkai sąmoningai vengia alimentų mokėjimo ir dėl to dirba neoficialiai. Kaip pastebėjo T. Jasaitis, šie atsakymai yra visuomenės nepakantumo alimentų nemokėtojams ženklas: tokį elgesį žmonės laiko sąmoningu veikimu prieš vaiko interesus.
Tai, kad nepaisant didelio alimentų skolininkų piktnaudžiavimo masto, 26 proc. respondentų valstybės pastangas užtikrinti alimentų išieškojimą vis dėlto įvertino teigiamai, teisininkas T. Jasaitis laiko tam tikru efektyvios sprendimų vykdymo sistemos pripažinimu. „Manyčiau, respondentai mato, kad antstolis turi pakankamai daug įrankių, kuriuos galėtų taikyti. Tačiau reikėtų patikslinti, ar šių įrankių neriboja dabartinės, įstatymais įtvirtintos ir visuotinai taikomos nuolaidos skolininkams,“– kalbėjo T. Jasaitis.
Kai nepadeda teisinės priemonės, gal padėtų skolininkų „Gėdos lenta“?
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė pripažino, kad vengimas mokėti alimentus – tikrai dažnas reiškinys: turtas įsigyjamas ne savo vardu, gaunamas pajamas prašoma pervesti į sąskaitas užsienyje ir t. t. Mamos pasakoja, jog buvęs sutuoktinis važinėja automobiliu, nuolatos kažką veikia, perka, parduoda. Tačiau realiai apčiuopti, kaip asmuo tas pajams gauna, yra pakankamai sudėtinga, pripažino
„Išlaikymo bylose dažnai susiduriame, kad skolininkas – nebūtinai tas, kuris siekia įsidarbinti ir negauna pajamų dėl kažkokių objektyvių priežasčių. Jis dirba vieną valandą per savaitę, uždirba keliasdešimt eurų, yra įmonės vadovas. O bendravimo su vaiku tvarkos procese siekia mėnesio atostogas su vaiku praleisti kur nors užsienyje, ir tada jam nekyla klausimų, iš kokių pajamų tai darys“,– praktiniais pavyzdžiais dalijosi T. Jasaitis.
Advokatų profesinės bendrijos „Constat“ vyresnysis teisininkas, advokato padėjėjas Tomas Jasaitis
T. Jasaitis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje yra labai aiškiai laikomasi principo, pagal kurį net ir užsienyje gautos pajamos, arba užsienio banko sąskaitoje turimos lėšos turi būti vertinamos sąžiningumo aspektu: ar vengiama, ar nevengiama vykdyti prievoles vaikui, nes tai yra ne teisė, bet pareiga.
„Čia ir moralės klausimas: jei seniau, ateinant į naują darbovietę, turėti alimentų skolą lyg ir buvo nepatogu, gėda, tai dabar kai kuriais atvejais skolininkas jaučiasi labai „kietas“. Jis reikalauja savo teisių ir pamiršta pareigas“,– kalbėjo D. Šnirpūnė. Anot jos, šiuo požiūriu galbūt padėtų didesnis viešumas, kokia nors „gėdos lenta“. Pavyzdžiui, Švedija turi oficialius skolininkų registrus. Prieš sudarant sandorį, galima pasitikrinti, ar tam tikras asmuo neturi skolų. Anot jos, tokios moralinio poveikio priemonės gali būti paveikios tais atvejais, kai teisinės priemones nepadeda.
Laidą vedė žurnalistė Lina Luneckienė
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(