Antstolių susirinkime aptarti vykdymo proceso pokyčiai ir profesijos ateities kryptys

Antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas I. Gaidelis ir Teisingumo ministrė R. Tamašunienė

2026 m. kovo 27 d. įvykusiame Lietuvos antstolių susirinkime aptarti svarbiausi sprendimų vykdymo sistemos pokyčiai, profesijos iššūkiai ir ateities tikslai.

Sveikindama susirinkimo dalyvius, Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė akcentavo, kad antstolių institucija – viena kertinių teisinės valstybės ašių, padedanti rasti pusiausvyrą tarp kreditoriaus interesų ir skolininko teisių apsaugos.

Tarp svarbiausių šio laikmečio darbų ministrė išskyrė sprendimų vykdymo sistemos vykdymo išlaidų nustatymo metodiką, kuria siekiama, „kad vykdymo išlaidų dydžiai būtų pagrįsti ekonominiais skaičiavimais, suprantami visuomenei, ir kartu leistų  užtikrinti antstolių veiklos tęstinumą bei išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp efektyvaus skolų išieškojimo ir socialinio jautrumo“. Ministrė padėkojo Lietuvos antstolių rūmams už aktyvią socialinę kampaniją „Alimentai – vaiko teisė“, kuria atkreipiamas dėmesys į vaikų išlaikymo svarbą. Teisingumo ministerija inicijavo  teisinio reguliavimo pakeitimus, kad  būtų atsisakyta vadinamųjų „skolų atostogų“ net tik vaikų išlaikymo, bet nusikaltimais padarytos žalos išieškojimo atvejais.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis pažymėjo, kad antstolių bendruomenė šiuo metu yra reikšmingų pokyčių centre. Jis išreiškė viltį, kad bendradarbiaujant su Teisingumo ministerija pavyks pasiekti, kad antstoliai ir toliau turėtų galimybę efektyviai vykdyti teismų sprendimus.  „Mums svarbu, kad perėjimas prie naujos apmokėjimo už antstolių darbą sistemos ir naujos skolų valstybei išieškojimo sistemos vyktų sklandžiai. Todėl siekiame aktyviai dalyvauti formuojant sprendimus, kad jie atspindėtų praktinę realybę ir užtikrintų stabilų sistemos veikimą“,– sakė Lietuvos antstolių rūmų vadovas.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius pripažino, kad anksčiau Lietuvoje veikusi valstybinė skolų išieškojimo sistema iš esmės buvo „mirusi“, o prieš 23 metus veiklą pradėję privatūs antstoliai „perkėlė skolų išieškojimą į realų lygmenį“. Profesoriaus požiūriu, pastarųjų metų problema tampa neproporcingas valstybės atlaidumas skolingiems žmonėms, kadangi tikrai ne visi jie negali susimokėti skolų. „Man labai nepatinka valstybės pašalpų gavėjai, kurie iš pradžių stovi eilėje prie pašto, paskui pereina į kitą eilę prie šampano ir galiausiai išleidžia visą pašalpą per tris dienas. Būtų teisinga bent 5 proc. tokių pašalpų skirti skoloms dengti, kad šitie žmonės nesijaustų atleisti nuo visų pareigų.“,– sakė prof. habil. dr. V. Nekrošius.

Susirinkimo metu buvo apžvelgti Lietuvos antstolių rūmų 2025 m. veiklos rezultatai, aptartos teisėkūros iniciatyvos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas bei profesijos vaidmuo užtikrinant teismų sprendimų įgyvendinimą. Taip pat aptarti informacinių sistemų plėtojimo siekiant mažinti administracinę naštą ir didinti vykdymo proceso efektyvumą.

Šiuo metu Lietuvoje dirba 105 antstoliai, tarp kurių – 59 moterys ir 46 vyrai. Veikia 92 antstolių kontoros ir 6 antstolių kontorų skyriai. 2025 m. fiziniams ir juridiniams asmenims antstoliai sugrąžino daugiau kaip 326,6 mln. eurų skolų.

Iš kairės į dešinę: Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys L. Lukšys, prezidiumo pirmininkas I. Gaidelis, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė, prezidiumo narė A. Stanišauskaitė, Teisingumo ministrė R. Tamašunienė, prezidiumo narys J. Petrikas

SEKITE MUS FACEBOOK!