Liepos 2-3 dienomis Vilniuje lankėsi Kosovo privačių antstolių rūmų ir Kosovo teisingumo ministerijos atstovai. Dalykinės viešnagės tikslas – susipažinti su Lietuvos antstolių savivaldos institucijų veikla ir skolų išieškojimo procesų organizavimu mūsų šalyje.
Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimais siūloma skolų valstybei išieškojimo reforma būtų sunkiai suderinama su tarptautiniais teisės aktais ir paliktų užribyje socialiai pažeidžiamus skolingus žmones, bet būtų dovana teisės normų pažeidėjams.
Per 2023 metus antstoliai padėjo susigrąžinti skolas 17 tūkst. kreditorių, kurių naudai iš viso išieškota apie 280,3 mln. eurų suma. Dar maždaug 33,6 tūkst. kreditorių reikalavimu buvo vykdomas išlaikymo (vadinamųjų alimentų) išieškojimas periodinėmis išmokomis.
Skaitmeninis laikmetis – tai ne tik naujos galimybės gerinti antstolių veiklos efektyvumą, bet ir nauji iššūkiai virtualioje erdvėje, kurioje daugėja skolingiems asmenims priklausančio skaitmeninio turto.
Racionaliausias kelias mažinti priverstinio skolų išieškojimo įkainius – patikėti visų skolų išieškojimą antstoliams, o ne dalį antstolių darbo perkelti į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kaip siūloma Finansų ministerijos inicijuojamoje reformoje „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“.
Seimui ruošiantis svarstyti įstatymų pakeitimus, kuriais deklaruojamas siekis efektyvinti sankcijas už nelegalų darbą ir kartu siūloma įvesti naujų lengvatų skolininkams, antstoliai atkreipia dėmesį į projektų prieštaringumą ir būtinybę juos tobulinti.
Vyriausybės inicijuojama „Vieno langelio“ reforma perkeliant visų skolų valstybei išieškojimą į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) – socialiai neteisinga.
Beveik prieš metus išleistas Lietuvos antstolių rūmų išleistas Civilinio proceso kodekso VI dalies mokslinis praktinis komentaras – ne tik įrankis teisėjų, advokatų ir antstolių darbui palengvinti, bet ir pagrindas kelti naujus vykdymo proceso klausimus, bendromis jėgomis ieškant geriausių atsakymų.