Lietuvoje toliau tankėja vadinamasis „skolų miškas“: gyventojų pradelstų skolų sumos auga, o realus jų išieškojimas lėtėja.
Šalies gyventojų skolos pasiekė 3,7 mlrd. eurų ir jau prilygsta siekia 4,7 proc. Lietuvos BVP. Bendra gyventojų skolų suma per metus išaugo 92 mln. eurų. Tarp visų skolų rūšių bene labiausiai išsiskiria alimentai: skolų suma nuo praėjusių metų spalio iki šių metų spalio ūgtelėjo beveik 28 mln. eurų, arba 19,3 proc. Vaikams laiku nesumokėtų alimentų skola šiuo metu siekia 204,5 mln. eurų.
Šias problemas ir jų galimus sprendimus „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“ aptarė Lietuvos antstolių rūmų atstovė Kauno apygardoje, antstolė Virginija Paunovienė ir Seimo narys Darius Razmislevičius.
Skolos auga, išieškojimas lėtėja
Pasak antstolės V. Paunovienės, Lietuvos antstolių rūmų sudarytas gyventojų skolų žemėlapis atskleidžia nerimą keliančias tendencijas: skolų dydžiai auga, išieškojimas lėtėja. Liūdniausia padėtis – pasienio regionuose, kur situacija per metus iš esmės nepasikeitė. Didelę skolų koncentraciją iš dalies galima paaiškinti ekonomine šių regionų padėtimi: mažiau darbo vietų, mažesnės pajamos, sunkiau grąžinti skolas. Tačiau tai – tik dalis paveikslo. Didžiuma pradelstų įsiskolinimų yra baudos ir administracinius nusižengimus, o ne skolos už komunalines paslaugas ar negrąžintos paskolos.
„Matome savotišką „pomėgį“ rinkti baudas. Čia daug lemia teisinis reguliavimas: jeigu 5 metus nesumokama bauda, ji tiesiog „nurašoma“ dėl senaties. Tai skatina suvokimą, kad už nusižengimus realių pasekmių gali ir nebūti,“ – akcentavo V. Paunovienė.
Alimentų nemokėjimas tampa paveldima „norma“
V. Paunovienė pripažino, kad alimentų nemokėjimo praktika darosi paveldima. „Alimentų nemokėjimas Lietuvoje, deja, tampa „norma“. „Turime išlaikymo nemokančių asmenų nebaudžiamumą ir matome ateinančią naują skolininkų kartą su nuostata „Nemokėjau, nemoku, ir nemokėsiu“. Jeigu man nemokėjo alimentų, tėtis ar mama nebuvo baudžiami, tai ir aš galiu nemokėti. Tai ištransliuojama visiškai atvirai“,– sakė V. Paunovienė.
Parlamentaras D. Razmislevičius: „Pirmiausia – vaikai, o ne automobilis“
Seimo narys Darius Razmislevičius ragino žiūrėti į problemą sistemiškai ir pirmiausia siekti, kad skola nepatektų pas antstolį. „Antstoliai dažniausiai jau susiduria su pasekmėmis. Bet mes turime galvoti, kaip užkirsti kelią, kad tos skolos apskritai nesusidarytų. Išieškojimas yra labai svarbu, bet dar svarbiau, kad nereikėtų iki jo prieiti,“– akcentavo D. Razmislevičius.
Jis siūlė svarstyti griežtesnes ir labiau paveikias priemones. Anot D. Razmislevičiaus, dažnai girdime, kad alimentų nemokančiam negalima stabdyti vairuotojo pažymėjimo galiojimo, nes pažymėjimas reikalingas darbui. Bet jeigu žmogus turi darbą, kuriam reikia vairuotojo pažymėjimo, tai jis pirmiausia turėtų išlaikyti savo vaikus. Jeigu vairuoja kito asmens automobilį, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, toks automobilis galėtų būti konfiskuojamas. Ir jeigu kažkas patiki savo transporto priemonę asmeniui, neturinčiam vairuotojo pažymėjimo, tai turėtų įsivertinti ir prisiimamą riziką. „Vaikai turėtų būti prioritetų prioritetas. Netgi pirmiausia reikėtų pamaitinti savo vaikus, o po to – pirkti sau maistą ir visas kitas priemones. Konstitucijoje yra aiškiai parašyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus. Tai teisinės priemonės turėtų būti tokios, kad būtų užkirstas kelias alimentų nemokėjimui ir kad neprieitume iki to, kai jau reikia kreiptis į teismą ir į antstolius“,– reziumavo parlamentaras.
Antstolė V. Paunovienė pritarė, kad vien vairuotojo pažymėjimo atėmimas dažnai būna neveiksmingas – žmonės vis tiek vairuoja kitų vardu registruotus automobilius: „Jeigu skolininkas turi alimentų skolą, turi baudų ir vis tiek vairuoja, logiška būtų kalbėti apie realų poveikį – pavyzdžiui, transporto priemonės konfiskavimą. Tokios priemonės jau turėtų apčiuopiamą efektą.“
Teisinis raštingumas ir atsakomybė – kertiniai dalykai
Antstolės V. Paunovienės požiūriu, ilgalaikiams pokyčiams svarbios ne vien sankcijos, bet ir teisinio raštingumo bei atsakingo požiūrio į prievoles ugdymas.
„Pirmiausia pradėkime nuo teisinio raštingumo ir suvokimo, kad skola – tai pareiga. Ne nuostata „geriau visai nesiskolinti“, o nuostata „skolintis atsakingai“ ir turėti supratimą, kad skolą reikia grąžinti. Mūsuose dažniausiai pradedama skolas mokėti tik tada, kai atsiranda antstolis. To vidinio supratimo – „turiu mokėti, privalau mokėti“ – labai trūksta“,– kalbėjo antstolė. Ji atkreipė dėmesį, kad, Sodros duomenimis, apie 60 proc. skolininkų nėra deklaravę jokių draudžiamųjų pajamų, tačiau ir jie kažkaip išgyvena. Tai neretai reiškia „šešėlį“ ir vengimą vykdyti finansinius įsipareigojimus.
„Seniausia iš mano vykdomų alimentų bylų pradėta 2008 metais. Vaikas šį gruodį taps pilnamečiu. Per visą tą laikotarpį nebuvo nė vienos įmokos. Skolininkas niekada nedirbo, nebuvo jokių realių galimybių išieškoti. Tai labai apmaudu ir parodo, kad antstolis vienas, kad ir kaip stengtųsi, situacijos nepakeis“– akcentavo V. Paunovienė.
Kitose šalyse su alimentų nemokėtojais elgiamasi griežčiau
Kaimyninėje Lenkijoje kur kas dažniau nei Lietuvoje alimentų nemokantys asmenys baudžiami realiu laisvės atėmimu. 2023 m. tokia bausmė skirta 8,7 tūkst. asmenų. Jei analogišku griežtumu už vengimą išlaikyti vaikus būtų baudžiama ir Lietuvoje, tai laisvės atėmimo bausmės kasmet būtų skiriamos beveik 700 asmenų. Tačiau realūs skaičiai visai kitokie. Antstolės pateiktais Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvoje per 2025 m. iškeltos tik 23 baudžiamosios bylos dėl vengimo išlaikyti vaikus, o laisvės atėmimo bausmės yra reta išimtis.
Be abejo, ne vien griežtos bausmės mažina alimentų nemokėtojų skaičių, pripažino V. Paunovienė. Tačiau vis dėlto išlaikymo negaunančių vaikų skaičius 1000-čiui Lenkijos gyventojų, palyginus su Lietuva, yra daugiau nei trigubai mažesnis.
Be to, Lenkijos teismai vertina ne tik faktines pajamas asmens, įpareigoto mokėti išlaikymą vaikui, bet ir jo potencialias uždarbio galimybes ir finansinę padėtį. Tai reiškia, kad net bedarbis arba mažas pajamas deklaravęs asmuo vis tiek gali būti įpareigotas mokėti alimentus pagal tai, kiek jis galėtų uždirbti, jeigu išnaudotų visas savo darbo galimybes, turimas profesines kompetencijas ir pan.
Skolininkams reikia signalo, kad valstybė į šią problemą žiūri rimtai
Seimo nario D. Razmislevičiaus teigimu, didesnis baudžiamųjų bylų skaičius bent jau siųstų aiškią žinutę alimentų skolininkams, kad valstybė į šią problemą žiūri rimtai: „Kartais užtenka žinojimo, kad atsakomybė tikrai bus taikoma. Tada dalis skolininkų susitvarkytų dar iki baudžiamosios bylos“. Jo žodžiais, vaikus auginančioms mamoms gal ne visada užtenka stiprybės ir teisinių žinių inicijuoti baudžiamuosius procesus, bet šioje srityje aktyvesnės turėtų būti valstybės institucijos, siekdamos alimentų skolų išieškojimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, išlaikymo negaunantiems vaikams 2024 m. išmokėta 20,173 mln. eurų suma, o išieškoti tik 4,556 mln. eurų; 2025 m sausio-rugsėjo mėnesiais išmokėta 17,765 eurų, o išieškota tik 3,821 eurų.
„Apskritai, pasižiūrėjus į skaičius, kiek skolų valstybei yra šitų asmenų, tai beveik siekiame finansavimą dabartinį krašto apsaugai ir gynybai. Tokie yra skaičiai. Bet, kai žmonės turi galimybę išsisukti, niekas labai stipriai jų neprispaudžia, tai aišku, kad tuo ir naudojasi. Tikrai esame priversti imtis priemonių. Ir tada bus pinigų visiems kitiems dalykams, jeigu mes, kaip valstybė, sugebėsime išsireikalauti ir išieškoti šitas skolas“,– reziumavo Seimo narys D. Razmislevičius. Jo požiūriu, „skolininkų rojų“ sukūrusio teisinio reguliavimo peržiūrėjimas ir poveikio skolininkams priemonių griežtinimas yra neišvengiami dalykai.
Laidą vedė žurnalistė Lina Luneckienė
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(