Skolų išieškota daugiau, bet interesų balansas išlieka iššūkiu

Iš kairės į dešinę: advokatas Š. Vegys, antstolė B. Palavinskienė, laidos vedėja E. Gabrytė

Nors skolų išieškojimo rezultatai Lietuvoje gerėja, daugiau nei 236 tūkst. žmonių vis dar turi antstolių išieškomų skolų. Tuo pačiu keičiasi ir skolų išieškojimo aplinka – sumažintos išskaitos iš skolininkų pajamų ir kiti palengvinimai skolininkams ilgina išieškojimo terminus.

Kaip elgtis žmogui, gavus pirmąjį pranešimą apie skolą? Kodėl kreditoriams šiandien ypač svarbu nedelsti? Ir kodėl kai kurių skolų nepavyksta išieškoti net ir tada, kai antstolis taiko visas įmanomas įstatyme numatytas priemones?

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskutavo antstolė Brigita Palavinskienė ir advokatų kontoros „Attornic“ advokatas Šarūnas Vegys.

Didžiausia skolininkų klaida – laukti

Skolos dažniausiai prasideda nuo laiku neapmokėtos sąskaitos, paskolos įmokos ar kito finansinio įsipareigojimo. Iki priverstinio išieškojimo pradžios žmogus paprastai sulaukia priminimų, raginimų atsiskaityti, o vėliau – ir teismo dokumentų. Tik tuomet, jei skola negrąžinama, kreditorius kreipiasi į antstolį.

Abu diskusijos dalyviai sutarė, kad didžiausia klaida, kurią daro tiek skolininkai, tiek kreditoriai, yra delsimas.

Antstolės B. Palavinskienės žodžiais, jau gavus pirmąjį antstolio pranešimą svarbiausia yra komunikuoti, o ne bandyti slėptis nuo problemos. „Pirminė įprasta skolininko reakcija – išsigandau, pasipiktinau ir ignoruoju. Tai pati blogiausia reakcija. Pirmiausia reikėtų susisiekti su antstoliu, išsiaiškinti, kokia tai skola, kokios yra galimybės ją sumokėti, ir tik tada planuoti tolesnius veiksmus“, – sakė antstolė B. Palavinskienė.

Pasak jos, kol byla dar nepasiekė teismo, daugeliu atvejų galima susitarti su kreditoriumi dėl mokėjimo dalimis ar kitokio atsiskaitymo grafiko ir taip išvengti papildomų bylinėjimosi bei vykdymo išlaidų.

Advokatas Š. Vegys taip pat atkreipė dėmesį, kad žmonės dažnai nuvertina delsimo kainą.

„Teisinės ir finansinės pasekmės atsiranda iš karto pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Vėliau situacija tik eskaluojasi. Jeigu tenka kreiptis į teismą, atsiranda advokato išlaidos, žyminis mokestis. Jeigu kreipiamasi į antstolį, atsiranda dar papildomų vykdymo išlaidų. Situacija savaime tikrai negerės, jeigu nebus imamasi veiksmų čia ir dabar“, – sakė advokatas.

Jo teigimu, ginčyti skolą verta tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Bylinėjimasis vien tam, kad būtų laimėta laiko, dažniausiai tik padidina būsimas išlaidas.

Delsimas pavojingas ir kreditoriams

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad delsimas gali brangiai kainuoti ne tik skolininkui, bet ir kreditoriui.

Pasak Š. Vegio, kreditoriai dar prieš sudarydami sandorius turėtų įvertinti kitos šalies patikimumą, o atsiradus skolai – kuo greičiau imtis teisinių veiksmų ir nepasikliauti vien pažadais sumokėti.

Antstolės B. Palavinskienės pastebėjimu, praktikoje kreditoriai neretai pernelyg ilgai laukia.

„Kreditoriai kai kada naiviai patiki skolininko pažadais sumokėti. Tačiau kuo ilgiau užtrunkama, tuo mažesnės galimybės išieškoti skolą. Greičiausiai išieškomos vadinamosios naujos skolos, kurios atsirado prieš metus ar dvejus. Jeigu kalbame apie sunkumų patiriančias įmones, tai po trejų ar penkerių metų tikimybė atgauti skolą jau būna gerokai mažesnė“, – sakė ji.

Šią tendenciją patvirtina ir statistika – naujų skolų išieškoma 3–4 kartus daugiau nei įsisenėjusių, todėl kreditoriams ypač svarbu nepraleisti įstatyme nustatytų terminų.

Ar pavyksta išlaikyti interesų pusiausvyrą?

Abu laidos dalyviai abejonių kėlė pastaraisiais metais priimti sprendimai, kuriais buvo sumažintos išskaitos iš skolininkų pajamų ir taip, jų vertinimu, sustiprinta skolininkų socialinė apsauga.

„Mano nuomone, šiuo metu nėra pakankamo balanso tarp skolininkų ir kreditorių interesų. Skolininkams suteikta daug palengvinimų, o kreditorius lieka antrame plane. Išskaitų sumažinimas ir skolų atostogos sulėtino skolų grąžinimą. Tačiau retai kalbama apie tai, kad dėl ilgiau trunkančio išieškojimo žmogus galiausiai sumoka daugiau palūkanų. Kur čia gerovė? Aš jos nematau“, – sakė antstolė B. Palavinskienė.

Tokiai nuomonei pritarė ir advokatas Š. Vegys. Jo požiūriu, socialinė apsauga yra būtina, tačiau ji neturėtų sudaryti prielaidų piktnaudžiauti.

„Balansas yra labai delikatus klausimas. Turime ieškoti sprendimų, kurie apsaugotų žmones, patiriančius realių finansinių sunkumų, tačiau kartu neleistų piktnaudžiauti sistema. Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti didesnė antstolių diskrecija kiekvieną situaciją vertinti individualiai“, – sakė advokatas.

Jis priminė, kad Konstitucinis Teismas jau yra pripažinęs prieštaraujančiomis Konstitucijai vadinamąsias „skolų atostogas“ alimentų išieškojimo bylose. Tai, pasak advokato, rodo, jog ieškant socialiai jautrių sprendimų būtina nepamiršti ir kreditorių teisėtų interesų.

Anot ekspertų, socialinė apsauga ir kreditorių teisė susigrąžinti teisėtai priklausančias lėšas neturėtų būti supriešinamos. Tik išlaikant pagrįstą šių interesų pusiausvyrą galima sukurti sistemą, kuri būtų teisinga visiems jos dalyviams. Didesnė socialinė apsauga neturėtų reikšti ilgesnio laukimo tiems, kuriems priklauso jų pinigai.

Laidą vedė žurnalistė Eglė Gabrytė

SEKITE MUS FACEBOOK!