Mediatorių ir antstolių atstovai – už privalomosios mediacijos įtvirtinimą sprendimų vykdymo procese

Iš kairės į dešinę: Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis, prezidiumo narė A. Stanišauskaitė, Lietuvos mediatorių rūmų tarybos pirmininkė I. Kasiulaitė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė

Lietuvos mediatorių rūmų ir Lietuvos antstolių rūmų atstovai pasirengę bendromis jėgomis siekti privalomosios mediacijos įtvirtinimo sprendimų vykdymo procesuose, susijusiuose su nepilnamečiais vaikais.

Gruodžio 12 d. Lietuvos antstolių rūmų atstovų susitikime su Lietuvos mediatorių rūmų tarybos pirmininke Indre Kasiulaite suformuluota bendra pozicija, kad šeimos konfliktų sprendimas pasitelkiant mediaciją nėra panacėja, bet visgi yra reali galimybė abi ginčo puses susodinti prie bendro stalo ir padėti joms surasti geriausius sprendimus. O kol  mediacija Lietuvoje nėra savaime suprantama norma, jai plėtoti būtinos valstybės reguliacinės priemonės.

Nuo 2020 m. mediacijai tapus privaloma sprendžiant šeimos ginčus teismuose, bylų dėl šeimos teisinių santykių sumažėjo. Pasak Lietuvos mediatorių rūmų vadovės I. Kasiulaitės, šiuo metu mediacija vyksta maždaug pusėje visų šeimos bylų ir daugelis ja pasinaudojusių žmonių šį procesą vertina palankiai. Mediacijos paslaugas taip pat gali teikti ir antstoliai, įrašyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Šiuo metu turime trylika tokių antstolių įvairiuose Lietuvos regionuose.

Mediacija galima bet kuriame ginčo etape: net ir tais atvejais, kai teismo sprendimas jau perduotas antstoliui vykdyti priverstine tvarka. Tačiau ginčo šalys kol kas neturi pareigos privaloma tvarka  išreikšti nuomonę dėl mediacijos ar ja pasinaudoti.

Kaip priminė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė, Lietuvos antstolių rūmai jau prieš penkerius metus teikė valdžios institucijoms Civilinio proceso kodekso papildymo projektą, siūlydami įtvirtinti šalių privalomosios mediacijos sąlygą prieš antstoliui pradedant priverstinio vykdymo procesą dėl teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Deja, iniciatyva nesulaikė palaikymo, nes naujovei įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Vis dėlto I. Kasiulaitė atkreipė dėmesį, kad valstybės finansavimas tik iš pirmo žvilgsnio yra kliūtis privalomajai mediacijai plėsti, kadangi galutinis mediacijos rezultatas padeda valstybei taupyti: jei per metus privalomosios mediacijos paslaugoms finansuoti išleidžiama apie 0,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, tai dėl to, kad ginčo šalys išsprendžia konfliktą savarankiškai ir nebesikreipia į teismą, sutaupoma apie 15 mln. eurų.

Lietuvos antstolių rūmų siūlomas teisinis reguliavimas būtų naudingas dviem aspektais: 1) skatintų savarankišką ginčų sprendimą ir mažintų priverstinio pobūdžio priemonių taikymo mastą tais atvejais, kai tarp vaiko tėvų ar globėjų kyla nesutarimai dėl teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir kai viena iš ginčo šalių kreipiasi į antstolį; 2) taptų papildomu nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimo saugikliu, kadangi geranoriškas tėvų ar globėjų susitarimas sukurtų geriausias prielaidas puoselėti visaverčius vaiko ryšius su abiem tėvais ar globėjais.

Susitikimo dalyviai sutarė organizuoti bendrus antstolių ir mediatorių seminarus aktualioms praktinės problemoms aptarti.

SEKITE MUS FACEBOOK!