Nuo šių metų liepos 1 d. sušvelnėjusi skolų išieškojimo tvarka itin palanki baudų nemokantiems pažeidėjams ir savo pajamas slepiantiems skolininkams. Nors išskaitų sumažinimo iniciatoriai vylėsi, kad įstatymų pakeitimai skolingus žmones skatins grįžti į legalaus darbo rinką ir padės sėkmingiau grąžinti skolas, realybė šių optimistinių prognozių nepatvirtina. Ryškėja nauja lietuviška realybė, kai skolos sugrąžinimo gali tekti laukti 300 metų ir ilgiau.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, antstolio Irmanto Gaidelio požiūriu, nesąžiningų skolininkų piktnaudžiavimo mastą veiksmingai galima sumažinti vieninteliu būdu – kuo labiau apribojant atsiskaitymus už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais.
„Kol nebus apribotos atsiskaitymų grynaisiais galimybės, nesvarbu, už kokias paslaugas – ar grožio, ar autoserviso – tol turėsime šešėlį. Mes nekalbame apie atsiskaitymą turguose, bet atsiskaitymas už įmonių paslaugas tikrai turėtų būti ribojamas“,– akcentavo antstolis I. Gaidelis LRT rugsėjo 17 d. transliuotoje „Radijo byloje“.
Pajamų slėpimo atvejai bado akis
Antstolio I. Gaidelio žodžiais, antstolių praktikoje esama bylų, kur skola nebus išieškota ir du, ir tris šimtus metų, vykdant dabartinių dydžių išskaitas ir iš tų pajamų, kurias žmonės oficialiai gauna. „Dažniausiai akis bado tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, įmonės vadovas gauna 90 eurų atlyginimą. Arba kai žmogus uždirba 60 centų. Ir tai yra oficialus atlygis „ant popieriaus“, nuo kurio dar sumokami mokesčiai, tad į rankas žmogus turėtų gauti nuo 40 iki 50 centų“, – kalbėjo I. Gaidelis. Anot jo, liūdniausia, kad mūsų valstybinės institucijos puikiai žino šitą situaciją, tačiau reagavimas į tokius atvejus yra pernelyg menkas.
Turbūt visi puikiai suprantame, kad 90 eurų „ant popieriaus“ yra nerealus atlyginimas. Tokie žmonės ne tik negrąžina skolų. Mes, visi mokesčių mokėtojai, mokame už tų žmonių vaikų darželius, mokyklas, jie gauna kompensacijas už šildymą ir pan., svarstė antstolis I. Gaidelis
Antstolių duomenimis, šiuo metu Sodros arba darbdavių pervedamos išskaitos iš skolininkų pajamų per mėnesį dažnai sudaro nuo 1 cento iki kelių eurų. Menkas sumas gaunantys kreditoriai antstoliams sako: „Nesityčiokite iš mūsų!“. Tačiau antstoliai jiems tegali paaiškinti, kad tokia tvarka įtvirtinta dabartiniuose įstatymuose.
Dalis skolų niekada nebus grąžintos
Akivaizdu, kad šimtmečiais besitęsiantys skolų grąžinimo terminai kreditoriams yra aiškus signalas: jie savo pinigų šiame gyvenime nesulauks. Tai signalas ir skolininkams, kurie įstumiami į amžina skurdą. Tačiau dauguma skolininkų, antstolių duomenimis, visai nesirūpina, kad išsitęsus skolų gražinimo trukmei didėja ir sprendimų vykdymo iš išlaidų sumos bei palūkanų sumos.
Pasak I. Gaidelio, negrąžintos vartojimo paskolos paprastai priteisiamos su palūkanomis. Daugelis šių skolų sumažėjus išskaitoms niekada nebus grąžintos, nes įstatymas numato, kad visų pirma yra dengiamos palūkanos. „Toks asmuo tiesiog yra pasmerktas visam gyvenimui būti antstolių klientu, o visos nuolaidos yra kreditorių sąskaita“,– sakė antstolis I. Gaidelis. Tokiais atvejais palūkanos nebedrausmina skolininko ir nebesaugo kreditoriaus interesų, nes skolos grąžinimas tampa tiesiog neįmanomas.
Kaip pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų vadovas I. Gaidelis, išskaitų sumažinimo iniciatorių lūkesčiai, esą finansinių galimybių turintys skolininkai geranoriškai mokės skolas didesnėmis dalimis, nei reikalauja įstatymas, pildosi labai menkai. Iki šiol vos vienas-kitas skolininkas kreipėsi su prašymu mokėti skolą didesnėmis dalimis. O ir tai padaryti nėra labai paprasta, kadangi Sodra teigia neturinti galimybės daryti didesnių išskaitų, nei įtvirtinta įstatyme. Tokiems žmonėms lieka vienintelė galimybė – mokėti papildomas įmokas savarankiškai.
Naujoji tvarka palanki administracinės teisės pažeidėjams
Antstolių vertinimu, lygiavos principu sumažintos išskaitos iš skolininkų pajamų reiškia ir tai, kad už pažeidimus skiriamų administracinių baudų realus poveikis nuo šiol yra dar mažesnis, nes dar lengviau tapo nemokėti baudų.
Jei iki šių metų liepos 1-osios baudų nesumokantys piktavaliai pažeidėjai nesunkiai išvengdavo atsakomybės gaudami valstybės pašalpas, iš kurių skolos nėra išieškomos, tai dabar jiems palanki ir mažesnių išskaitų tvarka. Nesumokėtos administracinės baudos yra tokios skolos, kurioms netinka liaudiškas posakis: „Skola ne rona, neužgis“. Pagal įstatymus administracinėms baudoms yra taikomas senaties terminas. Todėl, įvedus naujus palengvinimus visiems skolininkams, suteiktos ir papildomos galimybės nemokėti administracinių baudų.
Antstolis I. Gaidelis susidariusią situaciją vadina liūdna: „Jeigu asmuo viršijo greitį ar važiavo išgėręs, jis puikiai žino, kad baudos išieškojimo senatis yra 5 metai. Jis tiesiog laukia, kol pasibaigs senaties terminas ir kol skola bus anuliuota, nesvarbu, kokio dydžio ji buvo“. Pasak I. Gaidelio, neseniai vienas skolingas asmuo telefonu pareikalavo sudaryti galimybę naudotis jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, kadangi tai yra nedarbo išmoka, iš kurios skolos neišieškomos. Patikrinęs informaciją duomenų bazėje, antstolis pamatė, kad tas asmuo turi 86 nesumokėtas baudas. „Kai paklausiau, ką žmogus mano apie savo situaciją, jis pasiūlė nesijaudinti, nes baudų nemoka ir nesiruošia mokėti“,– prisiminė antstolis I. Gaidelis. Anot jo, šis pavyzdys tik patvirtina, kaip lengvai daugelis pažeidėjų gali išsisukti nuo sankcijų už savo žalingus veiksmus.
Laidą vedė žurnalistas Artūras Matusas.
Video įrašą žiūrėkite čia:
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(