Susitikimas Vilniaus miesto apylinės teisme: kaip teisėjų ir antstolių darbą padaryti efektyvesnį?

Kaip mažinti administracinę naštą teismo ir antstolių darbe ir kaip užtikrinti, kad teismo sprendimai realiai drausmintų savo prievolių nevykdančius asmenis?

Šie ir kiti aktualūs klausimai vasario 25 d. aptarti Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Lietuvos antstolių rūmų atstovų susitikime. Dalies problemų sprendimai įvardinti jau susitikimo metu.

Vienas jų – bendri mokymai šeimos bylas nagrinėjantiems teisėjams, teisėjų padėjėjams ir antstoliams bei kontorų darbuotojams.

Pasak teismo pirmininkės Viktorijos Šelmienės, jau artimiausiu metu būtų naudinga surengti bendrą seminarą-diskusiją, kuriame šios srities specialistai išsakytų savo lūkesčius. Galėtų gimti netgi tam tikras algoritmas, padedantis gerinti ir teismo nutarčių, ir antstolių kreipimųsi į teismą kokybę tais atvejais, kai viena iš proceso šalių nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ar nevykdo kito sprendimo.

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko, antstolio Irmanto Gaidelio požiūriu, ne tik antstolių, bet ir teisėjų darbą galėtų palengvinti sumažinimas teismui siunčiamų vykdomųjų bylų dokumentų apimties: pateikiant medžiagą teismui dėl skundžiamo antstolio procesinio veiksmo, galėtų būti siunčiami tik su konkrečiu antstolio veiksmu susiję dokumentai, bet ne visa vykdomosios bylos medžiaga. Kaip pripažino teismo pirmininkės pavaduotojas Jan Maciejevski, viena vertus, tai galėtų būti logiška išeitis ir teisėjai tokią galimybę apsvarstys. Bet, antra vertus, negalima pamiršti galiojančios Civilinio proceso kodekso 510 str. nuostatos, pagal kurią teismui privalo būti siunčiama visa vykdomoji byla. Kaip vienas iš galimų problemos sprendimų svarstyta galimybė suteikti specialią prieigą teisėjams prie elektroninės vykdomosios bylos. Antstolių garbės teismo nario, antstolio Vitalio Milevičiaus žodžiais, apie šią problemą gal net nereikėtų kalbėti, jeigu būtų įdiegtos integracinės sąsajos tarp antstolių ir teismų naudojamų informacinių sistemų.

Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis, kokios formos ir kokio dydžio teismo skiriamos baudos būna paveikios, o kokios lieka teisiniu formalumu. Pasak Lietuvos antstolių rūmų atstovės Vilniaus apygardoje, antstolės Astos Stanišauskaitės, įprastai jokio praktinio rezultato neduoda vienkartinės keleto ar kelių dešimčių eurų baudos. Baudos turėtų būti apčiuopiamos, o realų poveikį dažniausiai turi baudos, skiriamos už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

Teismo pirmininkės pavaduotojos Giedrės Norvilienės teigimu, baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai akivaizdžiai pastebi  įsivyraujančias nebaudžiamumo nuotaikas, kai asmenys visai nesidrovi prisipažinti nedirbantys oficialiai dėl to, kad turi antstolių išieškomų skolų. Tai konstatuojama ir teismo nuosprendžiuose. Todėl teisėja patarė antstoliams ir pareiškimuose dėl baudų pakeitimai paminėti, kad asmenys yra pripažinę nedirbantys oficialiai: ši aplinkybė būtų svarus argumentas teisėjui sprendžiant baudos pakeitimo kita bausme (viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu) klausimą.

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, pirmosios instancijos teismuose gautų skundų skaičius 2024 m. buvo 7,4 proc. mažesnis nei 2023 m. O jeigu lygintume su situacija prieš 9 metus, tai skundų sumažėjo beveik 70 proc. Tai dar kartą patvirtina, koks įžvalgus buvo Lietuvos antstolių rūmų siūlymas Civilinio proceso kodekso 510 str. įtvirtinti „ikiteisminio skundų nagrinėjimo“ tvarką, kai skundas dėl antstolio procesinių veiksmų pirmiausia pateikiamas pačiam antstoliui ir tik antstolio neišspręsti klausimai perduodami nagrinėti teismui.

SEKITE MUS FACEBOOK!