Iš kairės į dešinę: dr. V. Botnari, advokatas, Moldovos valstybino universiteto dėstytojas, R. Talmaci, Moldovos nacionalinės antstolių sąjungos (UNEJ) prezidentas, D. Šnirpūnė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, O. Baciu, UNEJ Teisės departamento vadovė, prof. habil. dr. V. Nekrošius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto (TF) tarybos narys, O. Novicov, UNEJ generalinė sekretorė, I. Butucea, Moldovos antstolis, O. Romah, UNEJ Šiaurės teritorinių rūmų prezidentas, doc. dr. E. Belei, Moldovos valstybino universiteto Procesinės teisės katedros vedėja, I. Gaidelis, antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, A. Stanišauskaitė, antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, prof. dr. J. Paužaitė-Kulvinskienė, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės teisės ir administracinės justicijos mokslo centro vadovė, S. Kastanauskienė, antstolė, Lietuvos antstolių rūmų Revizijos komisijos pirmininkė, A. Petrauskienė, Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė, antstolė N. Šiugždaitė
Geroji Lietuvos antstolių patirtis padės toliau stiprinti privataus antstolio institutą Moldovoje, o Moldovos kolegų sėkmingi sprendimai tampa impulsu plėsti antstolio kompetencijos ribas Lietuvoje.
Taip balandžio 15-16 dienomis vykusius susitikimus vertina Vilniuje viešėję Moldovos nacionalinės antstolių sąjungos (UNEJ) ir Moldovos valstybinio universiteto atstovai bei Vilniaus universiteto bei Lietuvos antstolių rūmų atstovai.
Diskusijos apie profesijos balansą ir ateitį
Įžvalgomis apie antstolio profesijos iššūkius ir modernizavimo perspektyvas pasidalinta balandžio 15 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete vykusioje konferencijoje „Antstolio veiklos balansas: kiek valstybės įgaliojimų ir kiek laisvosios profesijos?“. Konferencijos diskusijas moderavo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto (TF) tarybos narys prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius, VU TF Administracinės teisės ir administracinės justicijos mokslo centro vadovė prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė ir Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė.
„Griežtai reglamentuotų antstolio pareigų derinimas su liberaliu profesiniu statusu teikia ne tik privalumų, bet ir iššūkių. Juos įveikiant labai naudinga užsienio kolegų praktika,“– akcentavo antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
Kaip sveikindamas konferencijos dalyvius pabrėžė Moldovos ambasados Lietuvoje atstovas Victor Palii, „Moldovos kolegoms itin svarbu perimti geriausią Lietuvos praktiką stiprinant šalies teisinę sistemą ir ruošiantis narystei Europos Sąjungoje“.
Moldovos ambasados Lietuvoje atstovas V. Palii, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė, antstolis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas I. Gaidelis
Partnerystė kuria pokyčius
Šis Moldovos kolegų vizitas – nuoseklus žingsnis ilgalaikėje Lietuvos ir Moldovos antstolių ir teisės ekspertų partnerystėje. Prieš 16 metų Moldova pertvarkė savo sprendimų vykdymo sistemą remdamasi Lietuvos patirtimi. O vėliau Lietuvos antstolių rūmų atstovai ne kartą teikė konsultacijas ir rekomendacijas Moldovos kolegoms, kaip reguliuoti profesinės savivaldos institucijų veiklą ir kaip plėtoti antstolių teisines paslaugas. Pasak Moldovos nacionalinės antstolių sąjungos generalinės sekretorės Oksanos Novikov, net septynios iš Moldovoje teikiamų antstolių teisinių paslaugų įvestos pasinaudojus Lietuvos antstolių pavyzdžiu.
Draudimas apsaugo nuo nuostolių, faktų konstatavimas – nuo įrodymų praradimo
„Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą yra oficialus rašytinis įrodymas. Kaip matome iš praktikos, tai labai patikimas įrodymas. Teismai antstolių surašytus protokolus vertina labai palankiai, teisminių ginčų dėl jų labai mažai“‘– pradėdamas pirmąją konferencijos sesiją sakė prof. habil. dr. V. Nekrošius.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto (TF) tarybos narys prof. habil. dr. V. Nekrošius
Lietuvos antstolių rūmų vadovas I. Gaidelis savo pranešime „Faktų konstatavimas kaip populiariausia Lietuvos antstolių paslauga“ apžvelgė faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos teisinį reglamentavimą, konkrečias pritaikymo galimybes ir praktinę reikšmę įrodinėjimui.
Jo teigimu, ši įrodymų fiksavimo paslauga padeda užsakovams spręsti įvairius ginčus arba jų išvengti. „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą galima palyginti su draudimo polisu: jei draudimo polisas padeda apsisaugoti nuo galimų nuostolių, tai faktų konstatavimas padeda užfiksuoti svarbius įrodymus, kol jie dar neprarasti. Užfiksavus įrodymus, užbėgama už akių nepagrįstoms pretenzijoms ir tokiu būdu apsisaugoma nuo galimų nuostolių arba palengvinamas ginčo sprendimas“,– kalbėjo I. Gaidelis.
Nuo 2003 metų, kai Lietuvos antstoliai pirmieji Baltijos šalyse pradėjo konstatuoti faktus, Lietuvoje jau užfiksuota daugiau nei 64 tūkst. unikalių faktinių aplinkybių.
Moldovos antstoliai konstatuoja faktines aplinkybes nuo 2021 m. ir iki šiol yra užfiksavę daugiau nei 2,4 tūkst. įvairių faktų. Kaip ir pirmaisiais teikimo metais Lietuvoje, faktų konstatavimo paslauga Moldovoje sparčiai populiarėja: paklausa per 5 metus išaugo daugiau nei dvigubai. Labai panašios ir pritaikymo sritys: tai įrodymų fiksavimas elektroninėje erdvėje (socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse), įvairaus turto būklė ir turtui padaryta žala, įvairios šeimos ginčų aplinkybės, įskaitant bendravimo su vaiku tvarkos laikymąsi ir kt.
Kas gali būti fiksuojama, o kas – ne?
Antstolis I. Gaidelis su konferencijos dalyviais pasidalijo gausybe praktinių pavyzdžių, kokias konkrečias aplinkybes ir kokiu tikslu jam yra tekę fiksuoti. Tarp jų – klaidinanti reklama ir melaginga informacija internete, susirašinėjimas socialiniuose tinkluose ir trumposiomis telefono žinutėmis, konkrečių vietų vaizdai ir turto panaudojimo faktai, nuomotų patalpų grąžinimas ir perėmimas, perduodamo turto būklė, gretimų pastatų būklė prieš statytas, atliktų statybos darbų kiekis ir atlikimo terminai, darbų ar prekių kokybė, gaisrų, liūčių, buitinių avarijų padaryta žala, kreditorių ir akcininkų susirinkimai, įvairių mėginių paėmimas ir t. t.
Faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos reglamentavimas Lietuvoje ir Moldovoje šiek tiek skirtingas. Todėl Moldovos kolegoms buvo svarbu sužinoti, ar Lietuvoje esama teisiškai apibrėžto sąrašo, kokių faktinių aplinkybių konstatuoti negalima.
„Tokių aplinkybių, kurių antstolis negalėtų konstatuoti, iš esmės nėra. Viską, kas objektyviai egzistuoja, kas yra matoma ir girdina, antstolis gali užfiksuoti. Pagrindinis principas, kuris įtvirtintas Antstolių įstatyme – kad antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes, turi tiek pat teisių atlikti tam tikrus veiksmus, kiek ir paslaugos užsakovas“,– aiškino I. Gaidelis. Kartu jis atkreipė dėmesį, jog antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nepateikia vertinamojo pobūdžio išvadų, nenustato daiktų priklausomybės. Todėl Lietuvos antstolių rūmai rekomenduoja antstoliams labai atidžiai išsiaiškinti paslaugos užsakovo lūkesčius, kad jie nebūtų didesni už antstolio turimas galimybes. Taip pat laikomasi pozicijos, kad pasitelkus antstolius neturėtų būti fiksuojama vaiko apklausos eiga. Tačiau neįžvelgiama jokio interesų konflikto tada, kai tame pačiame objekte faktines aplinkybes konstatuoja du skirtingi antstoliai, kadangi ir jų užsakovų prašymai būna skirtingi.
Konfidencialumas griežtai saugomas
Moldovos kolegos taip pat domėjosi, kas ir kada Lietuvoje turi galimybę susipažinti su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų turiniu.
„Labai daug kas norėtų gauti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, tačiau ši informacija yra konfidenciali. Niekas, išskyrus antstolį ir paslaugos užsakovą, be svaraus teisinio pagrindo neturi teisės susipažinti su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Protokolo turinys konfidencialus, Lietuvos antstolių rūmams jis taip pat nežinomas“,– pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė. Visi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai registruojami, numeruojami ir saugomi Antstolių informacinėje sistemoje
D. Šnirpūnė taip pat atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu antstoliai netgi įrašo papildomą pastabą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pabaigoje, kad paslaugos užsakovas yra atsakingas už protokole esančių asmens duomenų apsaugos užtikrinimą pagal ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Pasak UNEJ generalinės sekretorės O. Novikov, tai labai racionalus sprendimas, tad panašią praktiką vertėtų taikyti ir Moldovoje.
Ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Moldovos
Tuo tarpu Lietuvoje, pasak D. Šnirpūnės, verta pagalvoti apie keletą naujų antstolių pagalbos formų ir teisinių paslaugų, kurios sėkmingai teikiamos Moldovoje. Pavyzdžiui, Moldovoje kiekvienos pradelstos skolos atveju yra privalomas mediacijos procesas antstolio kontoroje, kurio metu skolininkas su kreditoriumi gali sudaryti taikos sutartį ir tokia taikos sutartis įgauna vykdomojo dokumento galią. Moldovos antstoliai taip pat teikia namų bendrijų administravimo paslaugas, ir tokiais atvejais bendrijos susirinkime patvirtintos jos nario skolos gali būti pradedamos priverstinai išieškoti be jų priteisimo teisme. Moldovos antstolių rūmai teikia su skolomis susijusios informacijos viešinimo paslaugą – specialiame portale oficialiai skelbiami duomenys apie parduodamas skolas ir kita informacija, kurią skelti kreditorius įpareigoja įstatymas.
Balandžio 16 d. surengtuose susitikimus Lietuvos antstolių rūmuose bei antstolių Ingos Karalienės, Neringos Lipeikienės, Ginto Badikonio, Andriaus Bublio ir Ramūno Kamarausko kontoroje svečiai betarpiškai susipažino su antstolių veikloje taikomais informacinių technologijų sprendimais. Vienas iš artimiausių Moldovoje planuojamų diegti antstolių veiklos patobulinimų – automatizuota skolininkų lėšų administravimo sistema, panaši į Lietuvoje veikiančią Piniginių lėšų apribojimo sistemą.
Vilmanto Martinėlio nuotraukos
VIDEO "Faktinių aplinkybių konstatavimas – patikimas būdas užfiksuoti tiesą"
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(