Iš kairės į dešinę: laidos vedėja L. Luneckienė, advokatas H. Kupstas, antstolė B. Palavinskienė
Kai sunku įrodyti, kad įvyko tai, kas įvyko, ginčas gali užsitęsti mėnesius ar kelerius metus. O jo baigtį dažnai lemia tai, ar reikšmingos aplinkybės buvo užfiksuotos laiku ir patikimai. Būtent tam skirta faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga – viena populiariausių antstolių teikiamų nepriverstinių teisinių paslaugų, Lietuvoje gyvuojanti jau daugiau kaip 23 metus. Per šį laiką antstoliai įvairias aplinkybes fizinių ir juridinių asmenų prašymu fiksavo daugiau nei 63 tūkst. kartų.
„Bet galėtų būti dar daugiau. Ne dėl to, kad antstoliai labai nori turėti daugiau darbo, o dėl to, kad tai padėtų daugelį ginčų išspręsti iki teismo“,– sako antstolė Brigita Palavinskienė.
Advokatų kontoros „Widen“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldu Kupstas taip pat pritaria, kad prevencinė šios paslaugos nauda labai svarbi: „Viena iš šalių pasikviečia antstolį, konstatuoja faktą, pateikia pretenziją su protokolu, ir kita pusė, gaudama tokį dokumentą, jau labai rimtai įsivertina, ar verta ginčytis, ar galbūt verta susitarti taikiai“, – teigia advokatas.
Pokalbis apie tai, kaip faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga jos užsakovams padeda ginti savo interesus, išvengti ginčų ar pasiruošti jiems iš anksto – vasario 23 d. „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Įrodymai – bylos „vinis“
Antstolė B. Palavinskienė pabrėžia, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai profesionalus ir nešališkas faktų užfiksavimas, kuris gali turėti lemiamą reikšmę ginčo baigčiai. Ji atkreipia dėmesį, kad antstolis nedaro įvertinimo, antstolis tik fiksuoja tai, ką mato ir girdi. „Jei reikalingas profesionalus vertinimas, pavyzdžiui, dėl statybų broko ar žalos masto, rekomenduoju savo klientams pasitelkti atitinkamos srities specialistus“,– sako antstolė. Tokiais atvejais antstolis užfiksuoja, kas yra „čia ir dabar“, o atitinkamos srities specialistas pateikia savo komentarus, tad klientas gauna kompleksinę paslaugą.
Avokatas H. Kupstas atkreipia dėmesį, kad net ir turėdamas aiškų teisinį pagrindą, be įrodymų žmogus gali likti pažeidžiamas. „Įrodymai bet kokioje byloje yra „vinis“. Neturėdamas įrodymų, tu gali būti teisiausias, bet bylos nelaimėsi“, – sako H. Kupstas.
Kodėl antstolio užfiksuoti vaizdai pranašesni už paties asmens darytas nuotraukas
Nors fotografuoti ar filmuoti gali kiekvienas, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teisiniuose procesuose laikomas rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. „Vien jau dėl to, kad įstatyme yra aiškiai parašyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam suteikta teisė fiksuoti įrodymus, teismas antstolio užfiksuotus įrodymus laiko nešališkais“,– teigia antstolė B. Palavinskienė. Anot jos, aplinkybės, kurias pats žmogus užfiksuoja savo telefono aparatu ar vaizdo kamera, turėtų ir likti jo naudojimuisi, o teisinių ginčų srityje geriau pasitikėti profesionalais. „Kai susergame, kreipiamės į gydytoją. Teisinėje sferoje taip pat reikia kreiptis į specialistus“, – sako B. Palavinskienė.
Platus pritaikymas – nuo baldų gamybos iki elektroninės erdvės
Faktinių aplinkybių konstatavimas taikomas įvairiose srityse. Antstoliai kviečiami fiksuoti: statybų ir gamybos kokybę (įskaitant individualiai gaminamus baldus); statybos darbų vėlavimus ir realią objekto būklę; turtinę žalą (užliejimus, gaisrus, liūčių padarinius); patalpų nuomos santykiuose svarbias aplinkybes; elektroninėje erdvėje skelbiamą informaciją, komentarus, žinutes ar kitą turinį ir daugybė kitų aplinkybių, kurių sąrašas nuolat plečiasi.
Kada kreiptis – dabar ar vėliau?
Pagrindinė taisyklė paprasta: antstolį verta kviestis tada, kai aplinkybės dar egzistuoja. Faktinių aplinkybių konstatavimas negali atkurti to, kas jau pasikeitė ar buvo sunaikinta. Antstolės B. Palavinskienės žodžiais, tai ypač svarbu įrodinėjant tam tikrus elektroninėje erdvėje pastebėtus faktus. „Jeigu asmuo mato netinkamus komentarus ar patyčias socialiniame tinkle, reikėtų kreiptis kuo skubiau, kad tai nebūtų pašalinta iš elektroninės erdvės“,– sako B. Palavinskienė.
Ar tai brangi paslauga?
Faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugos kaina priklauso nuo situacijos sudėtingumo, vietos, laiko ir papildomų sąnaudų. Kaip pažymi antstolė B. Palavinskienė, kainą lemia tai, ar reikia vykti į kitą miestą, ar konstatavimas atliekamas darbo metu, ar savaitgalį, ar fiksuojama tik elektroninė informacija, ar sudėtinga situacija objekte. „Vienas atvejis, kada antstolis dirba prie savo kompiuterio ir konstatuoja informaciją elektroninėje erdvėje, ir visai kitas, kai turi vykti į kitą miestą, spaudžiant minus dvidešimties šaltukui. Antruoju atveju klientui tenka padengti ir nuvykimo, ir parvykimo išlaidas.
Antstolė taip pat atkreipia dėmesį, kad dažnai žmonės prašo paslaugos savaitgaliais, o tai natūraliai turi įtakos kainai. „Antstolis irgi žmogus – savaitgalį nori praleisti su šeima, todėl savaitgaliais taikomas didesnis įkainis“, – sako ji.
Vis dėlto, kaip pabrėžia advokatas H. Kupstas, vertinant ginčo mastą, antstolio pasitelkimas dažniausiai yra racionali investicija. „Jeigu ginčo suma didelė, tai antstolio pasitelkimas tikrai neatrodo kaip kažkokia perteklinė ar neprieinama paslauga“, – teigia advokatas. Be to, paslaugos užsakovo patirtos išlaidos gali būti priteisiamos iš pralaimėjusios šalies. „Jeigu byla yra laimima, tai yra nukentėjusios šalies patirtų išlaidų dalis ir tokia šalis turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kad faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos bus atlygintos“, – pažymi H. Kupstas.
Laidą vedė Lina Luneckienė
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(