Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Šnirpūnė: išieškojimo procesų pažangai būtina institucijų sąveika

Procedūrų perkėlimas į elektroninę erdvę labai pakeitė Lietuvos antstolių darbą ir skolų išieškojimo procesus. Tačiau tolesnei pažangai reikia platesnės atskirų informacinių sistemų sąveikos.

Tokiais pastebėjimais Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, Europos antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UEHJ) generalinė sekretorė Dovilė Šnirpūnė pasidalijo su Hagoje (Nyderlandai) gegužės 14-16 d. vykusios Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) pavasario nuolatinės tarybos dalyviais.

„Kreditorius ar skolininkas gali pateikti dokumentą ar paklausimą Lietuvos antstoliui neišeidamas iš namų ar biuro. Skolos išieškojimo byla –  visiškai elektroninė, visi antstolių dokumentai rengiami ir pasiekiami Antstolių informacinėje sistemoje. Informacija su daugeliu procesų dalyvių antstoliai keičiasi elektroniniu formatu. Skolininkų turto varžytynės vyksta internete,“– vardijo D. Šnirpūnė.

Jos žodžiais, Lietuvos antstoliai yra pasirengę elektroniniu būdu bendrauti ir su valstybės institucijomis, tačiau tam reikia užtikrinti platesnę informacinių sistemų sąveiką. Pavyzdžiui, antstoliai turi galimybę perduoti teismui elektroninę vykdomąją bylą, tačiau teismai kol kas neturi galimybės priimti bylos elektroniniu būdu.

D. Šnirpūnė atkreipė užsienio kolegų dėmesį, kad Lietuvoje įdiegtos centralizuotos elektroninės vykdomųjų bylų apskaitos ir administravimo sistemos tvarkytojai yra Valstybės įmonė Registrų centras ir Lietuvos antstolių rūmai. VĮ Registrų centro duomenų centre saugomų duomenų apsauga yra valstybės prioritetas, todėl užtikrinamas saugumo lygis atitinka aukščiausius tarptautinius standartus.

Dalyvaudama apskritojo stalo diskusijoje apie procedūrų kompiuterizavimo keliamus iššūkius antstolio profesijai, D. Šnirpūnė akcentavo, kad šiuolaikinės technologijos sėkmingai padeda mažinti rutininių darbų apimtis, o didžiausias šio meto iššūkis yra į skolininkus tendencingai nukreiptas teisinis reguliavimas. Jos žodžiais, Lietuvoje dabar tenka kalbėti apie antstolių skaičiaus mažinimą nepaisant to, kad antstolių darbo krūvis didėja, kai jie įpareigojami atlikti vis daugiau procesinių veiksmų. Dėl skolininkams suteikiamų nepamatuotų lengvatų daugėja nesėkmingų išieškojimo procesų ir mažėja galimybių antstolių kontoroms finansiškai išsilaikyti, todėl kreditorių interesai tampa menkiau apsaugoti.

Pasak D. Šnirpūnės,  Europoje įsivyraujantis antstolio-tarpininko modelis Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau ateityje jis turėtų stiprėti, antstoliams perimant daugiau funkcijų iš teismų. Lietuvos antstoliai jau šiandien savarankiškai keičia vykdomosios bylos proceso šalį, atnaujina vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, ne teismo tvarka nagrinėja skundus dėl savo veiksmų. Diskutuojama apie Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kurie leistų antstoliui už tam tikrą sėkmės mokestį be teismo tvirtinti kreditoriaus ir skolininko taikos sutartį ir kontroliuoti jos vykdymą. „Čia svarbu suprasti, kad šalys turėtų skirti finansinių išteklių taikos sutarčių įgyvendinimui. Priešingu atveju antstolis negalėtų padėti, kadangi neišgyventų vien tik prisiimdamas socialinę atsakomybę“,– kalbėjo D. Šnirpūnė.

UIHJ šiuo metu vienija 100 narių ar asocijuotų narių iš 94 pasaulio valstybių Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje bei Afrikoje. Lietuvos antstolių institucija šios tarptautinės organizacijos nare tapo 2001 metais.

SEKITE MUS FACEBOOK!