https://analytics.google.com/analytics/web/provision/#/provision
Grįžti atgal

Rūpinimasis skolomis stabdo jų augimą

Rūpinimasis skolomis stabdo jų augimą

Visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai atskleidžia, kad dalis Lietuvos gyventojų nežino svarbiausių atsakingos finansinės elgsenos taisyklių, taip pat netinkamai suvokia pradelstų įsiskolinimų reikšmę savo ir šeimos finansinei gerovei.

Birželio mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, daugumai gyventojų – net 64 proc. – pradelstos skolos asocijuojasi su neatsakingumu. 15 proc. šalies gyventojų visiškai nežino arba tiksliai nežino, ar jie kam nors skolingi. Tik 7 proc. apklaustųjų pripažino turintys skolų, nors pagal statistiką skolos išieškomos iš dešimtadalio Lietuvos gyventojų. Tik 25 proc. gyventojų atsakė žinantys apie galimybę savo skolas valstybei ir kredito įstaigoms pasitikrinti internetu.

Skolos – ne tik finansinė, bet ir socialinė, psichologinė problema. Antstoliai susiduria su šios problemos pasekmėmis. Tai pamirštamos ar ignoruojamos baudos, nesimokėti komunaliniai mokesčiai, negautas atlygis už darbą ar išlaikymo išmokos vaikams.

Kokios esminės skolų priežastys ir  kodėl turint įsiskolinimų svarbu nedelsti? Kaip sužinoti ar pasitikslinti savo skolas neišeinat iš namų?  Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ rugsėjo 5 d. diskutavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė ir teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas.

Visais atvejais, kai skolininkas prašo pagalbos, jam ranka ištiesiama, akcentavo I. Karalienė, apžvelgdama būdus išvengti skolų atsiradimo ir jų virtimo milžiniškais nuostoliais

Jos žodžiais, visiems turintiems pradelstų skolų svarbiausia „neužsimerkti“, bet sureaguoti į antstolių siunčiamus pranešimus. Deja, didžioji dalis žmonių į juos nereaguoja: skuba pasitarti pas draugus, kaimynus, bet ne pas antstolius, nors jie labiausiai kompetentingi rasti palankų sprendimą.

Laidoje apžvelgtos dažniausiai pasitaikančių skolų rūšys. Tarp jų – baudos, komunaliniai mokėjimai, įsiskolinimai greitųjų kreditų bendrovėms, įvairios nepilnamečių „uždirbtos“ skolos, kurias tenka mokėti jų tėveliams. Skolos – ne tik finansinė, bet ir socialinė, psichologinė problema. Antstoliai susiduria su šios problemos pasekmėmis.

Lietuvos antstolių rūmų vadovės teigimu, valstybėje šiandien įgyvendinta daug priemonių, kad žmogus laiku susižinotų apie turimą skolą ir ji nebūtų perduota išieškoti antstoliams. Pavyzdžiui, prisijungdami prie Antstolių informacinės sistemos, gyventojai gali sekti priverstinio skolų išieškojimo procesus, Elektroninių valdžios vartų sistema padeda išsiaiškinti turimas mokesčių skolas, skolas Sodrai bei skolas kredito įstaigoms. Valstybinė mokesčių inspekcija siunčia pranešimus visiems pažeidėjams, kuriems skirtos baudos. Ar skolos išieškojimą jau vykdo antstoliai, galima sužinoti Lietuvos antstolių rūmuose.

„Žiūrėkime, kiek priemonių pritaikyta, o pažeidimų nemažėja. Kodėl? Todėl, kad mes tiesiog toleruojame tuos pažeidimus. Kai pažeidėjai realiai atliks visuomenei naudingus darbus, arba susimokės baudas, nenorėdami jų atlikti, arbe tiesiog vengs daryti pažeidimus, tada ir turėsime tą balansą, kurio siekiame,“– kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų vadovė.

„Mes kalbame apie skaudžias nelaimes keliuose, bet nekalbame apie pažeidėjų nesumokėtas baudas. Nutylime, kad mūsų pažeidėjai neatlieka visuomenei naudingų darbų. Toks pažeidimų toleravimas ir toliau skatina neatsakingą finansinį elgesį. Jis persikelia ir į santykius su kreditoriais, neatsakingai žiūrima į pareigą išlaikyti vaikus. Ir matome skolininkų bylose tas pačias pavardes, kurios kartojasi. Žmonės  turi po 500, 300, 200 nesumokėtų baudų,“– vardijo I. Karalienė.

Viceministro E. Šulioko nuomone, padėčiai taisyti reikia kompleksinių sprendimų, pradedant auklėjimu šeimose ir baigiant bausmių neišvengiamumo garantijomis.

„Skiriant baudas, reikėtų atsižvelgti į pažeidėjo materialinę padėtį ir įvertinti, ar bus įmanoma išieškoti baudą. Jeigu mes turime vadinamus „etatinius“ pažeidėjus, tai reiškia, kad siekiamo rezultato nėra. Skolos auga, antstoliai jas administruoja, išlaidos didėja, o rezultatas – nulinis. Kai kuriais atvejais – tai pasityčiojimas iš sistemos. Matyt, priimdami sprendimus, turėtume apie tai galvoti ir keisti baudas į alternatyvias nuobaudas. Kodėl gi neišnaudoti labiau visuomenei naudingų darbų? Teismai ir nuobaudas skiriantys asmenys turėtų apie tai galvoti,“– kalbėjo E. Šuliokas.

Pasak I. Karalienės, sprendžiant skolų problemas svarbu visiems susitelkti: mokyti finansinio raštingumo vaikus, atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, o turintiems skolų –bendradarbiauti su kreditoriais, Valstybine mokesčių inspekcija, advokatais ir nesiskolinti naujų sumų, siekiant padengti senas skolas.

„Projektas „Nepradelsk“ būtent tam ir skirtas, kad padėtų mums ugdyti finansinį raštingumą, atsakingą elgesį ir kloti finansinės gerovės valstybėje pamatus“,– apibendrino I. Karalienė.

Laida padengta vykdant  Lietuvos antstolių rūmų komunikacijos projektą  “Nepradelsk”. Projektas Nr. 12.0.1-CPVA-K-204-01-0029 finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis ir vykdomas nuo 2018 m. vasario 21 d,  iki 2018 m. spalio 31 d.

SEKITE MUS FACEBOOK! 

Grįžti atgal