Ką reikia daryti, jei buvęs vyras nesutinka indeksuoti alimentų? Yra du vaikai. Teismo priteista po 200 eurų kiekvienam. Alimentai priteisti 2018 m., bet dar nė karto neindeksavo. Pasiūlius pridėti vaikams bent po 20 eurų, jis atsisako. Nors teismo nutartyje parašyta, kad išmokos turi būti indeksuojamos.
Į vaikus auginančios motinos klausimą portale "delfi.lt" atsakė antstolė Reda Stašenienė. Dalijamės naudinga informacija ir patarimais (atnaujinta 2024 m. vasario mėn.).
Kas yra periodinių išmokų indeksavimas?
Tai valstybės sukurtas mechanizmas tam, kad periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo išmokos (vadinamieji alimentai) ir žalos atlyginimo išmokos dėl infliacijos poveikio nesumažėtų.
Indeksavimas nelygu priteistų išmokų didinimui. Jis nepadidina priteistų periodinių išmokų faktinės perkamosios galios, o tik padeda išlaikyti ją tokio lygio, koks buvo teismui priteisiant periodines išmokas. Kitaip tariant, nors išmokų suma po indeksavimo aritmetiškai padidėja, už šią sumą nuperkamų prekių ir paslaugų krepšelis lieka toks pat. O netaikant indeksavimo ir esant infliacijai, šis krepšelis mažėja.
Indeksuoti išmokas privalu
Priteistų periodinių išmokų mokėtojas nėra laisvas pasirinkti, ar mokėti tik priteistas sumas, ar jas indeksuoti.
Išmokas privalu indeksuoti ir tai visai nepriklauso nuo mokėtojo noro ar nenoro, – sako antstolė R. Stašenienė
Jos žodžiais, tai juolab nėra vaikus auginančių motinų užgaida ar kaprizas, nors kai kurie tėčiai, deja, moterų prašymus taikyti indeksavimą traktuoja būtent taip. Jeigu išmokos neindeksuojamos, kaupiasi išlaikymo išmokų skola.
Pareiga indeksuoti periodines išmokas Lietuvoje galioja jau beveik 14 metų – nuo 2008 m. rugpjūčio 1 dienos. Ji įtvirtinta Civiliniame kodekse, o indeksavimo tvarka nustatyta Vyriausybės nutarimu „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 redakcija su vėlesniais pakeitimais; https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.91154C36A4EF/asr ).
Kas turi indeksuoti periodines išmokas?
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime, skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo jas indeksuoti pats. Jeigu teismo sprendimą dėl išlaikymo ar žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis vykdo antstolis, tai periodines išmokas indeksuoja antstolis. Kai priteistas išlaikymas ar atlyginama žala išieškoma darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo.
Kaip indeksuoti?
Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (VKI), kurį apskaičiuoja ir ir Oficialiosios statistikos portale skelbia Valstybės duomenų agentūra ( https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos ). Periodinės išmokos indeksuojamos, kai VKI lygus 101 arba didesnis.
Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį. Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios paskirtos arba padidintos per paskutinius 6 mėnesius.
Nuo 2024 m. vasario mokėtinos periodinės išlaikymo išmokos turi būti indeksuojamos taikant vartotojų kainų indeksą 101,2. T. y., perskaičiuojamos padidinant 1,2 proc. Infliacija 2023 m. nuslūgo ir vartotojų kainų indeksas, palyginti su 2022-2023 m. laikotarpiu (kai išmokos buvo didinamos 10,6 proc. arba 21,7 proc.) tapo mažesnis. Bet pareiga indeksuoti periodines išlaikymo išmokas ir 2024 m. išlieka, kadangi taikytinas vartotojų kainų indeksas vis dar didesnis nei 101.
Perskaičiuojant periodines išmokas, jų suma dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro. Kai išmokos turi būti indeksuojamos kelerius ar keliolika metų, indeksavimo laikotarpiu galiojantis koeficientas turi būti taikomas ankstesniais metais perskaičiuotoms (indeksavimu padidintoms) periodinėms išmokoms.
Pavyzdžiui, jei 2018 m. liepą buvo priteistos 200 eurų išlaikymo išmokos, tai jas privalu pradėti indeksuoti nuo 2019 m. vasario 1 dienos, taikant 2018 m. ir paskesniais metais apskaičiuotą VKI: 200€ x 101,9 : 100 = 204€; 204€; x 102,7 :100 = 210€; 210€ x 110,6 : 100 = 232€; 232€ x 121,7 : 100 = 282€; 282€ x 101,2 : 100 = 285€ (2021 m. mokėtinų periodinių išmokų neindeksuojame, kadangi tiems metams apskaičiuotas VKI (100,2) nesiekė 101).
Ką daryti, jei mokėtojas nesutinka indeksuoti periodinių išmokų?
Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, patartina pasinaudoti antstolių pagalba.
Pirmiausia iš teismo, kuris yra priteisęs išlaikymą ar žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, reikėtų gauti vykdomąjį raštą. Jei vykdomąjį raštą teismas išduoda rašytine forma, tai originalus popierinis vykdomasis dokumentas (ne kopija) dėl piniginių sumų išieškojimo siunčiamas arba pateikiamas Lietuvos antstolių rūmams šiuo adresu: Konstitucijos pr. 15, LT-09319 Vilnius. Vykdomųjų dokumentų pateikimo tvarka detaliai aprašyta ir prašymo bei anketos formos pateikiamos Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje:
https://www.antstoliurumai.lt/antstoliu-funkcijos .
Gautas popierinis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose suskaitmeninamas. Sukuriama skaitmeninė vykdomojo dokumento kopija, pasirašyta Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu, įkeliama į Antstolių informacinę sistemą. Suskaitmeninto vykdomojo dokumento popierinė forma ir išieškotojo prašymas su žyma apie suskaitmeninimą grąžinami vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai.
Antstolių informacinė sistema vykdomąjį dokumentą priskiria vienam iš antstolių, veikiančių toje veiklos teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta.
Antstoliui pradėjus išlaikymo išmokų išieškojimą, sumažėja rizika, kad šias išmokas „suvalgys“ kitos skolos tais atvejais, kai išlaikymą mokėti privalantis asmuo skolingas daugeliui kreditorių. Mat reikalavimai išieškoti iš skolininko išlaikymą pagal Civilinio proceso kodekso 754 tenkinami pirmąja eile.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.