Ar gali būti išieškomos skolos iš išeitinės išmokos?

Turiu gauti išeitinę išmoką iš darbovietes. Norėjau pasiteirauti, ar gali antstoliai į ją pretenduoti? Jeigu gali, tai kaip turėtų pasielgti darbovietė, kokią dalį turėtų išskaičuoti?

Į klausimus atsako antstolis Mindaugas Mažrimas.

Pasibaigus darbo santykiams, piniginės prievolės lieka. Atleidžiamam darbuotojui gali būti mokamos kelių kategorijų piniginių lėšų sumos: darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka. Dalis šių pajamų priklauso skolingo asmens kreditoriams, kurie įprastai būna suinteresuoti kuo greičiau susigrąžinti savo pinigus. Kokia konkreti dalis turi būti skiriama skoloms dengti, lemia priverstinai išieškomų skolų skaičius ir pobūdis.

Iš išeitinės išmokos išieškomos tik keleto rūšių skolos. Tai periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas bei žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas. Jeigu skolingam asmeniui išmokama išeitinė išmoka, atitinkanti kelių mėnesių jo vidutinį darbo užmokestį, išskaitos apskaičiuojamos nuo kiekvienos išeitinės išmokos dalies atskirai, laikant, kad ji atitinka vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį.

Pagal Civilinio proceso kodekso 736 str. tais atvejais, kai asmens vidutinis darbo užmokestis neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio, (kuris 2026 m. yra apie 847 eurų „į rankas“ ), iš vienam mėnesiui tenkančios išeitinės išmokos dalies išskaičiuojama 30 proc. dydžio suma, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Jeigu vienam mėnesiui tenkanti išeitinės išmokos dalis didesnė nei MMA, tai iš MMA viršijančios išeitinės išmokos dalies išskaičiuojama 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Toks išskaitų apskaičiavimo principas jokiu būdu nereiškia, kad atleidžiamam darbuotojui gavus dviejų ar trijų mėnesių išeitinę išmoką, išskaitymai vykdomi du ar tris mėnesius. Visos apskaičiuotos sumos sudedamos ir pervedamos išieškotojui vienu kartu. Dažnu atveju išieškojimas tuo ir pasibaigia, kadangi, išskaičius didesnę sumą, būna padengiama visa skola.

Iš atleidimo metu išmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas išieškomos visų rūšių skolos. Nesumokėti mokesčiai valstybei, administracinės baudos, laiku negrąžinti kreditai, skolos telekomunikacijų bendrovėms ir kitų paslaugų teikėjams iš tokių pajamų išieškomos Civilinio proceso kodekso 736 str. įtvirtinta tvarka.

Išieškant skolą pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, išskaitoma 10 proc. gaunamų lėšų. Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš MMA dalies išskaitoma 30 proc. pajamų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Iš pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 proc., o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Iš pajamų dalies, viršijančios 2 MMA dydžius, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalyje numatyta lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų arba iš 2 MMA viršijančių pajamų gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 735 str. išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Tai yra, skoloms padengti išskaitomos 10 proc., 30 proc. ar 50 proc. pajamų dalys yra apskaičiuojamos nuo skolininko pajamų, likusių sumokėjus

Svarbu pranešti antstoliui ne tik apie atleidimo faktą, bet ir apie skolų mokėjimo eigą. Dažnu atveju apie darbuotojo atleidimą antstoliui arba visai nepranešama, arba tik pateikiama formali informacija, kad darbuotojas atleistas. Tokia praktika vėliau sukelia papildomų rūpesčių ir patiems darbdaviams. Antstoliui tęsiant priverstinio išieškojimo procesą, reikalingi duomenys apie kiekvienos iškaitos iš darbuotojo pajamų dydį, datą ir bendrą išskaitų sumą. Jeigu tokios informacijos nėra, tenka siųsti paklausimus buvusiam darbdaviui bei išieškotojams ir dar kartą tikslintis skolų dengimui pervestas sumas. Juk skolingas asmuo gali iš karto pradėti dirbti kitoje darbovietėje, o prieš išsiunčiant antstolio patvarkymą į naują darbovietę, būtina apskaičiuoti tikslų kiekvienos skolos likutį. Kartais skolų ar skolos gali ir nebebūti, jei, pavyzdžiui, išlaikymo išmokas mokėjo ir darbovietė, ir skolininkas savarankiškai. Taip pat gali paaiškėti, kad skola ne tik visiškai sumokėta, bet ir permoka jau susidariusi.

Išskaitų iš darbuotojų pajamų teisingumą turi kontroliuoti išieškotojai. Darbuotojo skolų dengimas yra specifinė priverstinio išieškojimo sritis, kurioje ypač svarbus išieškotojo aktyvumas ir atidumas. Mat dažniausiai būtent išieškotojui yra pervedamos iš darbuotojo pajamų išskaičiuotos sumos. Laiku negavęs išskaičiuotos sumos arba gavęs ją ne visą, išieškotojas turėtų kreiptis į skolininko darbdavį su prašymu pateikti informaciją apie skolos dengimo eigą. Kreipimosi geriau atidėlioti ir „nekaupti“ problemų sąrašo dar keletui mėnesių, kadangi per tą laiką galimybės susigrąžinti priklausančius pinigus gali sumažėti (pvz., pablogėjus paties darbdavio finansinei padėčiai). Jeigu prašoma informacija išieškotojui nepateikiama, reikėtų apie tai pranešti antstoliui, kuris įpareigos darbdavį pateikti duomenis.

Tais atvejais, kai dirbantis skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius ir kai skolininko prašymu antstolis sumažina išskaitas iš MMA neviršijančios darbuotojo pajamų dalies po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui, atitinkamai mažėja ir išieškotojams pervedamos lėšų sumos. Jeigu vienu metu dengiama keletas skolų, tai turėtų būti proporcingai mažinamos visiems išieškotojams pervedamos sumos, bet ne „nurėžiama“ dalis vienam kuriam išieškotojui pervedamų lėšų. Geriausia tokių nesklandumų prevencija taip pat yra aktyvus išieškotojų domėjimasis procesu ir periodiškas bendravimas su skolininko darbdaviu.

Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.