Politikų siūloma „lengvatų puokštė“ skolininkams būtų ne kas kita, kaip finansinės naštos permetimas ant privačių išieškotojų ir sąžiningų mokesčių mokėtojų pečių. Tai atitolinta galimybė sulaukti teisėtai priklausančių pinigų. Tai komunalinių paslaugų brangimo grėsmė. Tai rizika nebegalėti pasinaudoti vartojimo kreditais gydymui, mokslui ar kitoms reikmėms. Kartu tai ir nuostoliai patiems skolininkams, kadangi 2-4 kartus ilgiau truksiantys skolų išieškojimo procesai neišvengiamai didėjant palūkanoms dar labiau augintų skolas.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė ir Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas Marius Šlepetis rugpjūčio 10 d. transliuotoje „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“ ne tik atkreipė dėmesį į nutylimas svarstomų įstatymų pakeitimų pasekmes, bet ir siūlė būdus, kaip racionaliai būtų galima padėti finansinių problemų turintiems žmonėms.
D. Satkauskienė: Leiskime antstoliui vertinti skolininko finansinę situaciją
Kaip pastebėjo Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė, siūlomi įstatymų pakeitimai, jei būtų priimti, būtų taikomi visiems skolininkams, nevertinant jų tikrosios finansinės situacijos. Net nėra žinoma, kiek skolų turinčių bedarbių yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje. Tai nėra racionalus požiūris. Lietuvos antstolių rūmai į skolų ir nelegalaus darbo problemų sprendimą žiūri kitaip: reikėtų suteikti teisę antstoliui vertinti kiekvieno skolingo asmens finansinę situaciją ir spręsti, ar jam iš tikrųjų reikalinga pagalba.
"Mes siūlome suteikti antstoliui teisę spręsti, ar galima išdėstyti skolą dalimis. Šiuo metu kreditorius gali vienašališkai prieštarauti ir nesutikti, kad skola būtų mokama mažesnėmis dalimis“,– akcentavo D. Satkauskienė.
Jos žodžiais, tam tikrą „labai trumpą laiką“, galbūt tris mėnesius, skolingam asmeniui, įvertinus jo tikrąją finansinę būklę, galima būtų taikyti lengvatas pagal aiškius kriterijus. Jeigu antstolis mato, kad asmuo įsidarbino ir gauna nedidelį arba vidutinį atlygį, galima būtų sumažinti arba atidėti išskaitas iš pajamų. Tai galimai prisidėtų ir prie dalies žmonių sugrąžinimo į darbo rinką. Tačiau unifikuotai taikant siūlomas lengvatas visiems be išimties, daugelio skolingų žmonių finansinė padėtis tik pasunkėtų: „Atostogos visada skamba kaip malonumas, bet skolų atveju tai nebūtų atostogos. Skola – ne žaizda, ji neužgis ir pasibaigus „atostogų“ metui ją visgi reikės grąžinti“. Ji priminė, kad pagal Civilinį kodeksą skolos palūkanoms jokios atostogos negaliotų, palūkanos kauptųsi ir vėliau būtų išieškomos.
Kaip minėjo D. Satkauskienė, įstatymų pakeitimų projektais planuojami pokyčiai ne tik išieškojimui iš pajamų, bet ir drastiški apribojimai išieškojimui skolininko turto, kokių kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ar Estijoje – apskritai nėra. Jeigu būtų priimtas sprendimas uždrausti išieškoti skolą iš paskutinio būsto, kai ji neviršija 25 minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos, tai išieškojimas 23 tūkst. eurų skolos iš asmens pajamų tęstųsi net 27 metus. Kreditorių teisės ginti savo interesus būtų labai susiaurintos.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė
„Projektų rengėjai kreditorių sąskaita siūlo skolininkams atostogas arba kitas nuolaidas,“– minėjo D. Satkauskienė. Pasak jos „Jeigu valstybė iš tikrųjų siekia skatinti ilgalaikius bedarbius grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, tai galėtų ir pati valstybė prisidėti, kuriam laikui tokius žmones atleisdama nuo gyventojų pajamų mokesčio ar Sodros mokesčio“. Tai būtų kur kas logiškesnis sprendimas nei projekte numatomos „skolų atostogos“ net ir tiems skolininkams, iš kurių išieškomas išlaikymas ar žala, priteista netekus maitintojo. Juk per tokias „skolininkų atostogas“ valstybė turėtų mokėti išmokas vaikams iš Vaikų išlaikymo fondo ir pan. Tai gana keista, replikavo D. Satkauskienė.
M. Šlepetis: Finansinių paslaugų prieinamumas sumažėtų
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos vadovas M. Šlepetis apgailestavo, kad lengvatas skolininkams rengusių įstatymų pakeitimų projektų autoriams labiau rūpi nedrausmingi skolininkai, negu sąžiningi piliečiai.
„Nepamirškime, kad tai palies ir fizinius asmenis, kurie yra nukentėjusi pusė. Ir iš esmės tokių asmenų yra labai daug. Ekonominis ciklas lėtės, nes vien dėl visų šitų lengvatų pailgės išieškojimo laikas. Vadinasi, pinigai bus užšaldomi, bus skaičiuojamos palūkanos, didės ir administraciniai kaštai, galbūt netgi sumažės surenkamų pinigų suma. Už tai turės sumokėti tie žmonės, kurie yra ne skolininkai“,– aiškino M. Šlepetis, pabrėždamas, kad verslas bus priverstas padengti savo kaštus.
Jis neabejoja, kad finansinių paslaugų prieinamumas įsigaliojus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomoms lengvatoms sumažėtų: „Viskas atsiremia į ekonominį ciklą. Jeigu tu žinai, kad pagal įstatymines normas negalėsi pinigų atgauti, negalėsi daryti išskaitų iš darbo užmokesčio, tai vargu ar tu norėsi tokius asmenis kredituoti“. Pasak M. Šlepečio, siūlomais projektais yra ruošiami „spąstai sąžiningiems asmenims, kurie nori imti vartojimo kreditą ar mokslui, ar medicinai, ar dar kažkam“. Jie nukentėtų, nes finansavimas būtų apsunkintas. Vadinasi, sąžiningi žmonės vėl nukentėtų vien dėl skolininkų.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(