Lietuvos antstoliai turi ką patarti graikų kolegoms ir ko pasimokyti iš prancūzų

Iš kairės į dešinę: UIHJ tarybos narys, Alžyro antstolis Mohamed Reda Bougrine, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Vokietijos antstolė Doreen Donner

Graikijos sostinėje Atėnuose spalio 3 d. vykusios tarptautinės konferencijos dalyviai turėjo galimybę ne tik pasidalinti patirtimi antstoliams teikiant faktinių aplinkybių konstatavimo paslaugą, bet ir palyginti jos evoliuciją įvairiose šalyse bei aptarti naujo teisinio reguliavimo poreikius. Graikijos antstolių federacijos organizuotame renginyje dalyvavo Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) bei Europos antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UEHJ) atstovai.

Pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, antstolių įdirbis šioje srityje  skirtingas ir margas kaip pasaulis. Jeigu Prancūzijoje faktinių aplinkybių konstatavimo paslauga pirmą kartą reglamentuota dar 1955 m., o jos ištakos veda į 14 a., tai Graikijos antstoliams po keletą metų trukusių diskusijų įstatymu leista konstatuoti faktines aplinkybes vos prieš mėnesį. Graikijos Teisingumo ministerijos atstovo žodžiais, faktinių aplinkybių konstatavimo įvedimas į Graikijos teisinę sistemą buvo labai naudingas ir padėjo ją priartinti prie 21 a.

Kaip konferencijos metu pabrėžė UIHJ sekretorius, Belgijos antstolis Patrick Gielen, Europos lygiu pripažįstama, kad antstoliai gali padėti surinkti įrodymus ir būti pagalbininkais teismui bei piliečiams, sprendžiantiems civilinius ar komercinius ginčus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783, kuriuo siekiama gerinti ir spartinti skirtingų valstybių narių teismų bendradarbiavimą įrodymų rinkimo srityje, leidžia teigti, kad ne tik teismas, bet ir antstoliai yra kompetentinga įrodymų rinkimo institucija.

Lietuvos antstoliai yra faktų konstatavimo lyderiai Baltijos regione. Ši paslauga teikiama jau dvidešimt pirmus metus. Fizinių ir juridinių asmenų užsakymu įvairios faktinės aplinkybės konstatuotos beveik 61 tūkst. kartų. Faktinių aplinkybių konstatavimo patirtį Lietuvos antstoliai yra perteikę Estijos, Latvijos, Moldovos kolegoms.

Konferencijos dalyviai daug dėmesio skyrė faktų konstatavimo paslaugos prisitaikymui prie socialinės realybės, prie visuomenės poreikių ir pokyčių, pasakoja Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė. Taip pat, kaip ir Lietuvoje, daugelyje šalių ši paslauga palengvina ginčų sprendimą patalpų nuomos, skyrybų ir kitose praktinėse situacijose. Taip pat pripažinta, kad svarbu ir pačią paslaugą apsaugoti nuo ginčų, ar antstolio išvados nėra eksperto išvados, o tam būtinas atitinkamas teisinis reguliavimas.

Faktų konstatavimas neatsilieka nuo šiuolaikinių technologijų, bet jų panaudojimas tampa ir nauju iššūkiu, sako D. Satkauskienė. Vienas iš šiandienos klausimų – kaip užtikrinti duomenų apsaugą, kai vaizdai fiksuojami dronais.

UIHJ prezidento Marc Schmitz teigimu, fiksuoti vaizdus iš oro yra pigiau, nei skrendant malūnsparniu, tačiau filmuojant dronais gali būti užfiksuojami ir tokie duomenys, kurių įprastai negalima rinkti. Todėl, naudodamiesi šia priemone, antstoliai turėtų būti atidūs, kad darbas nenueitų perniek – kad užfiksuoti įrodymai nebūtų pripažinti neteisėtai surinktais. UIHJ prezidento žodžiais, dėl šios priežasties būtina skirti daugiau dėmesio įrodymų fiksavimo teisiniam reguliavimui.

SEKITE MUS FACEBOOK!