Net jei šiandien kaltininkas neturi turto ar pajamų, jo finansinė padėtis gali pasikeisti. Todėl antstolė, Lietuvos antstolių rūmų atstovė Kauno apygardoje Virginija Paunovienė portale “delfi.lt” nukentėjusiems pataria nedelsti ir pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui.
„Teismas man priteisė nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Tačiau kaltininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba ir, kiek žinau, neturi jokio turto. Ar tokiu atveju verta kreiptis į antstolį? Gal nėra prasmės?“
Atsakydama į tokį nukentėjusiojo klausimą, antstolė pabrėžia: kreiptis į antstolį tikrai verta. Net jeigu atrodo, kad nuteistasis neturi nei turto, nei pajamų, nereikėtų iš anksto nuspręsti, kad išieškojimas beviltiškas. Nukentėjusiojo turima informacija apie skolininko finansinę padėtį gali būti neišsami. Be to, skolininko padėtis laikui bėgant gali pasikeisti.
Iš pirmo žvilgsnio beviltiška skola nebūtinai tokia yra
Tai, kad žmogus atlieka laisvės atėmimo bausmę, savaime neužkerta kelio išieškoti jo skolų. Antstolis gali tikrinti skolininko pajamas, sąskaitas, registruotą ir kitą turtą ar lėšas, į kurias pagal įstatymą galima nukreipti išieškojimą.
Šiandien turto ar pajamų neturintis žmogus vėliau gali pradėti dirbti, gauti pajamų, įgyti ar paveldėti turto. Vykdymo proceso metu antstolis tikrina skolininko turtinę padėtį, todėl jai pasikeitus gali atsirasti reali galimybė atgauti priteistą žalą ar jos dalį. Skola gali būti grąžinama ir palaipsniui.
Laukimas gali būti naudingas skolininkui, bet ne nukentėjusiajam.
Delsti neverta ir dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties. Vykdomasis raštas pagal teismo sprendimą įprastai gali būti pateiktas vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kol dokumentas nepateikiamas vykdyti, šis terminas yra skaičiuojamas.
Pavyzdžiui, jeigu nukentėjusysis dvejus metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo nesikreipia į antstolį, šie dveji metai jau įskaičiuojami į vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą.
Kai vykdomasis dokumentas nepateiktas antstoliui, priverstinis išieškojimas nevyksta, o laikui bėgant gali mažėti ir realios galimybės išieškoti žalą – turtas gali būti perleistas, lėšos panaudotos. Dokumentą pateikus vykdyti, senaties terminas nutraukiamas, o įstatymo nustatytais atvejais pradedamas skaičiuoti iš naujo.
Todėl vykdomąjį dokumentą verta pateikti neatidėliojant – antstolis pradeda taikyti išieškojimo priemones ir gali reaguoti į pasikeitusią skolininko turtinę padėtį. Informaciją, kaip pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui, rasite Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje antstoliurumai.lt.
Valstybės kompensacija – kai žalos nepavyksta išieškoti
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato galimybę valstybės lėšomis kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kai tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos.
Kreipiantis dėl teismo priteistos žalos kompensavimo, kartu su kitais dokumentais reikia pateikti antstolio surašytą aktą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad žala neišieškota, arba antstolio pažymą apie žalos išieškojimo vykdymo eigą. Antstolio dokumento pateikti nereikia, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs.
Galimybė gauti tokią antstolio pažymą nėra siejama su tuo, ar už žalą atsakingas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę – svarbu, ar esama objektyvių priežasčių, dėl kurių neįmanoma visiškai ar iš dalies išieškoti priteistos žalos.
Kai kuriais atvejais antstolio pažyma negali būti išduodama. Pavyzdžiui, jeigu nuteistasis bausmės atlikimo vietoje dirba ir iš jo pajamų galima vykdyti išieškojimą, antstolis neturi pagrindo patvirtinti, kad nėra objektyvių galimybių išieškoti žalą. Tačiau jeigu žalos išieškojimas laikinai nevykdomas dėl dirbančiam skolininkui suteiktų „skolų atostogų“ (tai įstatyme numatyta lengvata), antstolio pažyma gali būti išduodama. Aplinkybės gali pasikeisti, todėl kiekvienu atveju vertinama konkreti situacija.
„Nukentėjusiajam svarbu ne tik pateikti vykdomąjį dokumentą, bet ir pačiam domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu. Jeigu reikalinga pažyma apie žalos išieškojimo vykdymo eigą, dėl jos būtina kreiptis į antstolį – ji neišduodama savaime“, – pabrėžia V. Paunovienė.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo išplėstas smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala gali būti kompensuojama, sąrašas. Į jį papildomai įtrauktos tokios nusikalstamos veikos kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, žmogaus veiksmų laisvės varžymas, neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas.
Dėl kompensacijos kreipiamasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT). Kartu su prašymu reikia pateikti VGTPT nurodytus dokumentus. Svarbu žinoti, kad valstybės kompensacija nebūtinai sutaps su visa teismo priteista suma – įstatymas nustato maksimalius kompensuojamos turtinės ir neturtinės žalos dydžius.
Šiuo metu išieškoma žala – nuo kelių dešimčių iki beveik 250 tūkst. eurų
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2026 m. rugsėjį Lietuvoje vykdomi 365 procesai dėl nusikaltimais padarytos žalos išieškojimo. Išieškomos sumos labai skirtingos – nuo kelių dešimčių eurų iki beveik 250 tūkst. eurų.
Žalos išieškojimas praktikoje: du skirtingi atvejai
„Daugiau nei 30 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas nukentėjusiajai vykdomas jau keletą metų. Lėšos po truputį išmokamos visais galimais būdais. Pirmiausia varžytynėse buvo parduotas skolininko turtas, tačiau gautos sumos nepakako visai žalai atlyginti. Vėliau nukentėjusiajai buvo išduota antstolės pažyma, kad žalos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių ir jai išmokėta valstybės kompensacija. Kadangi visa priteista žala dar liko nepadengta, išieškojimas iš skolininko tęsiamas – šiuo metu skola išieškoma iš jo darbo užmokesčio“, – pasakoja antstolė V. Paunovienė.
Kitu atveju vykdant žalos išieškojimą nustatyta, kad skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas faktiškai nebeegzistuoja – jis buvo sunaikintas per gaisrą. Antstolei užfiksavus šias aplinkybes ir išdavus reikalingus dokumentus, nukentėjusiajai iš valstybės biudžeto buvo kompensuota visa teismo priteista turtinė ir neturtinė žala.
Priteista žala neturėtų likti tik popieriuje
„Teismo priteista žala neturėtų likti tik popieriuje. Net jei šiandien kaltininkas nemokus, jo padėtis gali pasikeisti. Todėl nukentėjusiajam svarbu ne laukti, o veikti: pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui, domėtis išieškojimo eiga ir prireikus kreiptis dėl reikalingų dokumentų. Kuo aktyviau išieškotojas dalyvauja procese, tuo veiksmingiau jis gali pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis susigrąžinti priteistą žalą arba, kai tam yra pagrindas, gauti valstybės kompensaciją“, – apibendrina antstolė V. Paunovienė.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
map:(