Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka privaloma abiem tėvams, tačiau jos ne visada laikomasi. Ką daryti, jei vienas iš tėvų trukdo susitikimams su vaiku, kada gali padėti antstolis ir kaip sprendžiant tokius ginčus gali būti pasitelkiama mediacija? Į šiuos ir kitus klausimus portale „Delfi.lt“ atsako antstolė Brigita Palavinskienė.
„Teismas nustatė, kada galiu matytis su vaiku, tačiau vaiko mama susitikimus vis atšaukia, neatsiliepia į skambučius arba sako, kad vaikas serga ar pats nenori važiuoti. Ar dėl tokios situacijos galiu kreiptis į antstolį ir kuo jis gali padėti?“
Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra privaloma abiem tėvams. Su vaiku gyvenantis tėvas ar mama turi sudaryti sąlygas susitikimams, o atskirai gyvenantis tėvas ar mama nustatytos tvarkos taip pat turi laikytis. Pažeidimu gali būti ne tik draudimas matytis su vaiku, bet ir neatvykimas jo pasiimti, susitikimų atšaukimas ar kitas teismo nustatyto grafiko nesilaikymas. Jei teismo sprendimas nevykdomas, pirmiausia reikia kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o gavus šį dokumentą – pateikti jį vykdymui portale antstoliai.lt .
Bendravimas su vaiku – tėvų teisė ir pareiga
Antstolė sako, kad per du jos darbo dešimtmečius tokių ginčų pobūdis pasikeitė. Anksčiau dažniausiai kreipdavosi mamos, nes tėvai nebendraudavo su vaikais. Dabar vis daugiau tėčių aktyviai siekia dalyvauti vaikų gyvenime, o kliūčių gali sudaryti bet kuri pusė. Vienais atvejais neleidžiama vaiko pasiimti, prisidengiant liga, išvyka ar vaiko nenoru. Kitais atvejais atskirai gyvenantis tėvas ar mama neatvyksta nustatytu laiku, pasiima vaiką tik tada, kai patogu, arba grąžina nesilaikydamas sutarto grafiko.
„Bendravimas su vaiku nėra vien pasirinkimas, kuriuo galima pasinaudoti tada, kai patogu. Tai ir teisė, ir pareiga. Vaikas taip pat turi teisę į artimą ir tvirtą ryšį su abiem tėvais“, – sako antstolė B. Palavinskienė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad ši tėvų teisė ir pareiga turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo norus.
Nemoka alimentų, todėl vaiko nematys?
Antstolė pastebi, kad konfliktuojantys tėvai kartais bando vieną pareigą susieti su kita. Pavyzdžiui, jei vaikui nemokamas išlaikymas (vadinamieji alimentai) ar vienas iš tėvų turi skolų, kitas gali tuo manipuliuoti ir neleisti matytis su vaiku. Pasak antstolės, tai klaidingas požiūris.
„Išlaikymo mokėjimas ir bendravimas su vaiku yra du skirtingi dalykai. Net jei tėvas ar mama neturi darbo, nemoka išlaikymo arba turi antstolio išieškomų skolų, tai nepanaikina nei teisės, nei pareigos bendrauti su vaiku. Lygiai taip pat išlaikymo mokėjimas neatleidžia nuo pareigos dalyvauti vaiko gyvenime“, – pabrėžia B. Palavinskienė.
Kai bendravimo tvarkos nesilaikoma
Priėmęs vykdomąjį dokumentą antstolis apie procesą informuoja abu tėvus ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Jis išklauso abi puses, aiškinasi, kaip vykdomas teismo sprendimas. Antstolis kiekvieno susitikimo nestebi, todėl tėvams patariama laiką ir vietą derinti žinutėmis ar elektroniniais laiškais. Taip vėliau galima patikrinti, ar apie pasikeitimus buvo pranešta ir kodėl susitikimas neįvyko.
„Jeigu žmogus atvyko pasiimti vaiko, bet susitikimas neįvyko, svarbu užfiksuoti, kada ir kur jis buvo, ir informuoti antstolį. Tada paprašome kitos pusės paaiškinimo ir kaupiame medžiagą“, – pasakoja antstolė. Tačiau vienas neįvykęs susitikimas ar keliolikos minučių vėlavimas savaime dar nereiškia piktybiško sprendimo nevykdymo. Vaikas galėjo užmigti, galbūt užtruko ruošiantis, galėjo susidaryti eismo spūstis. Vertinama visa situacija, pažeidimų pasikartojimas ir abiejų tėvų pastangos bendradarbiauti.
Antstolė teigia, kad dalis ginčų kyla ne vien dėl tėvų elgesio, bet ir dėl neaiškiai suformuluotos bendravimo tvarkos. Pavyzdžiui, jeigu teismo sprendime parašyta, kad vaikas sekmadienį grąžinamas „iki 20 valandos“, vienas iš tėvų tikisi jo sulaukti vakare, tačiau kitas gali grąžinti ir ryte. Tvarkos jis nepažeidžia, nors kitai pusei toks elgesys atrodo nesąžiningas.
„Tariantis dėl bendravimo tvarkos reikia įvertinti savo darbo laiką, keliones, vaiko režimą ir tai, kaip abi pusės geba susikalbėti. Žodžiai „bendru sutarimu“ gražiai skamba, bet esant dideliam konfliktui tokios tvarkos gali būti neįmanoma vykdyti realybėje“, – aiškina B. Palavinskienė.
Jeigu surinkti duomenys rodo, kad teismo sprendimas sistemingai nevykdomas be objektyvių priežasčių, antstolis gali surašyti sprendimo neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą. Ar skirti baudą ir kokio dydžio, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kuris vertina ne tik neįvykusio susitikimo faktą, bet ir sprendimo nevykdymo priežastis, pasikartojimą, tėvų bendravimą ir siekį užtikrinti vaiko ryšį su kitu iš tėvų.
„Vaikas nenori“. Ar to pakanka atšaukti susitikimą?
„Vaikas pats nenori važiuoti“ – tokį paaiškinimą neretai išgirsta su vaiku susitikti negalintis vienas iš tėvų. Tačiau vien šių žodžių nepakanka teismo nustatytai bendravimo tvarkai sustabdyti. Svarbu išsiaiškinti, kodėl vaikas atsisako susitikti, ar jo nuomonė nėra paveikta suaugusiųjų konflikto ir ką abu tėvai darė, kad susitikimas įvyktų. Su vaiku gyvenantis tėvas ar mama turėtų ne tik neprieštarauti bendravimui, bet ir padėti vaikui jam pasirengti.
Anot B. Palavinskienės, antstolio užduotis nėra prievarta vežti vaiką į susitikimą. Jis aiškinasi, kodėl bendravimo tvarka nebuvo įvykdyta, ir fiksuoja abiejų tėvų veiksmus bei jų nurodomas kliūtis. Prireikus į procesą įtraukiami ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Visai kitaip vertinama situacija, kai vaiko atsisakymas susitikti siejamas su galimu smurtu ar realia grėsme jo saugumui. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į kompetentingas institucijas ir imtis teisinių vaiko apsaugos priemonių.
Mediacija gali padėti susitarti
Vaikui augant, keičiasi jo dienotvarkė, tėvų darbas ar gyvenamoji vieta, todėl prieš kelerius metus nustatytas bendravimo grafikas gali nebeatitikti vaiko ir tėvų poreikių. Jei tėvams nepavyksta susitarti ir norima kreiptis į teismą dėl tvarkos pakeitimo, šeimos ginčuose paprastai pirmiausia taikoma privalomoji mediacija.
Mediatorius nepriima sprendimų už tėvus – jis padeda jiems susitarti. Jis padeda ramiau kalbėtis, aiškiai įvardyti nesutarimus ir ieškoti susitarimo, kurio abu galėtų laikytis ir kuris pirmiausia atitiktų vaiko poreikius. Taip tėvai gali patys susitarti, kaip rūpinsis vaiku ir su juo bendraus, sutaupyti laiko ir išvengti dar vieno ilgo ginčo teisme.
Antstolė B. Palavinskienė pataria į mediaciją ateiti pasiruošus: apgalvojus, kokios bendravimo su vaiku tvarkos norima, ką iš tikrųjų galima įgyvendinti ir dėl ko būtų galima nusileisti. „Mediatorius padeda palaikyti konstruktyvų pokalbį, tačiau susitarimui būtinas abiejų tėvų noras išgirsti vienas kitą ir ieškoti bendro sprendimo“, – sako antstolė.
Konsultacijoje pateikti paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.
map:(