Kas turėtų išieškoti skolas – valstybė ar jos įgalioti profesionalai? Ir kas sumoka už priverstinį išieškojimą, kai jis nekainuoja skolininkui? Tokie klausimai spalio 22 d. Prahoje tapo viena pagrindinių tarptautinės konferencijos, skirtos Čekijos antstolių rūmų 25-mečiui, temų. Lietuvai ši diskusija ypač aktuali – nuo 2026 m. liepos valstybė pati ėmėsi dalies skolų išieškojimo funkcijų.
„Ar teisinga, kad už „kelių erelių“ nesumokėtų baudų išieškojimą moka ir pareigingi mokesčių mokėtojai? Mažesnė sąskaita pažeidėjui dar nereiškia mažesnės kainos visuomenei“, – konferencijoje pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Šnirpūnė.
Pažeidėjas nesumoka baudos. Kas sumoka už jos išieškojimą?
Pasak D. Šnirpūnės, priverstinis skolų išieškojimas niekada nebūna nemokamas: reikia darbuotojų, informacinių sistemų, duomenų apdorojimo ir administravimo. Skirtumas tas, kad antstolių kontoros savo veiklą finansuoja pačios, o valstybės institucijų išieškojimo sąnaudos dengiamos valstybės biudžeto lėšomis.
„Kai valstybė iš biudžeto finansuoja administracinių baudų išieškojimą, už šį darbą moka visi mokesčių mokėtojai – taip pat ir tie, kurie savo prievoles vykdo laiku. Ar tai sąžininga? Mūsų pozicija aiški: papildomas priverstinio išieškojimo sąnaudas pirmiausia turėtų padengti tas, dėl kurio pažeidimo ar neveikimo jos atsirado“, – sakė D. Šnirpūnė.
D. Šnirpūnė taip pat akcentavo, kad vertinant naujosios tvarkos privalumus neužtenka skaičiuoti, kiek sutaupo skolininkas. Būtina įvertinti ir papildomų Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų, informacinių sistemų bei viso administravimo išlaidas. „Antstoliai yra valstybės įgalioti profesionalai. Ar racionalu kurti papildomus valstybinius pajėgumus darbui, kurį jie jau atlieka? Ir ar tikrai išieškojimas tampa pigesnis, jeigu dalį kainos nuo pažeidėjo pečių perkeliame visai visuomenei?“ – klausė D. Šnirpūnė. Jos teigimu, valstybės institucijų ir antstolių darbą būtina vertinti pagal vienodus kriterijus: kiek skolų išieškoma, per kiek laiko ir kiek iš tikrųjų kainuoja susigrąžinti vieną eurą skolos.
Panaši diskusija vyksta ir Čekijoje. Šalies vyriausybė rugsėjį pritarė siūlymui socialinio ir sveikatos draudimo įmokų skolų išieškojimą palaipsniui perduoti valstybės institucijoms. Čekijos antstolių rūmai įspėja, kad toks sprendimas gali sumažinti išieškojimo efektyvumą ir valstybės biudžeto pajamas.
„Gerbti skolininko teises nereiškia pamiršti kreditorių“
Čekijos teisingumo ministras Jeronýmas Tejcas konferencijoje priminė: daugelis žmonių stengiasi grąžinti skolas, tačiau dalis sąmoningai vengia tai daryti. Todėl valstybė privalo užtikrinti, kad teisėti reikalavimai būtų įvykdyti.
„Gerbti skolininko teises nereiškia nepaisyti kreditoriaus teisių“, – pabrėžė ministras, kaip pavyzdį pateikdamas vaikų išlaikymo skolas. Čekijoje nuo šių metų pradžios sušvelninus baudžiamąją atsakomybę už išlaikymo nemokėjimą, tokių skolų išieškojimo procesų daugėja. Per penkis mėnesius jų pradėta daugiau kaip 2,1 tūkst. – apie 30 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
J. Tejcas pripažino, kad antstolio profesija nėra pati populiariausia. Vis dėlto antstolis užtikrina teisėto sprendimo įvykdymą. „Tai darbas, už kurį ne visada sulaukiama komplimentų, tačiau visuomenei jis labai reikalingas“, – pažymėjo ministras.
Teisingumas nesibaigia teismo sprendimu
„Teisingumas nesibaigia priėmus teismo sprendimą. Sprendimas pripažįsta žmogaus teisę, tačiau savaime jos nepaverčia realybe“, – kalbėjo Tarptautinės antstolių ir teismo pareigūnų sąjungos (UIHJ) prezidentas Marcas Schmitzas. Jo žodžiais, svarbiausia ne tai, ar skolą išieško valstybės institucija, ar antstolis, o tai, kas šį darbą gali atlikti veiksmingiausiai, užtikrindamas abiejų proceso šalių teises.
Belgijoje antstoliai išieško tiek privačias, tiek valstybės ir savivaldybių skolas. M. Schmitzo teigimu, ankstesnė patirtis parodė, kad valstybės institucijų vykdomas išieškojimas nebuvo pakankamai efektyvus. UIHJ prezidentas taip pat pabrėžė, kad nors technologijos keičia antstolių darbą, jos negali pakeisti žmogiškojo vertinimo, proporcingumo ir empatijos.
Čekijos antstoliai: 25 metai veiklos be valstybės finansavimo
„Valstybės biudžetas nedengia mūsų veiklos išlaidų. Jas padengiame patys“, – konferencijoje pabrėžė Čekijos antstolių rūmų prezidentas Janas Mlynarčíkas. Konferencijoje pristatytais duomenimis, Čekijos antstolių vykdomo išieškojimo efektyvumas siekia apie 44 proc. J. Mlynarčíko vertinimu, valstybės institucijų išieškojimo rezultatai gerokai prastesni, o nepatenkintų reikalavimų lieka daug.
Nuo 2001 m. veikianti Čekijos antstolių sistema per ketvirtį amžiaus sparčiai modernėjo: įdiegtos elektroninės duomenų mainų sistemos, vyksta elektroninės varžytynės. Šiuo metu šalyje dirba 140 antstolių.
Tarptautinėje konferencijoje Prahoje dalyvavo Čekijos teisingumo institucijų, antstolių profesinių organizacijų ir užsienio valstybių atstovai.
map:(