Dažnai užduodami klausimai

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas nedelsiant, kaip galima greičiau. Jeigu asmuo po teismo ar kitos institucijos sprendimo per įstatyme įtvirtintus terminus geranoriškai nesumoka skolos arba neįvykdo kitos prievolės, sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Antstolio atliekamas priverstinis sprendimų vykdymas yra paskutinė teisingumo vykdymo priemonė. Ji taikoma tada, kai asmuo laiku neįvykdo savo prievolės ir nepasinaudoja įstatymų suteikiamomis galimybėmis atidėti skolos mokėjimą ar išdėstyti jį dalimis.
 
Pagal Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalį teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai antstoliams gali būti pateikiami vykdyti 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
 
Kiti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 606 straipsnyje:
Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo;
Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai;
Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

Vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta.

Pavyzdžiui, jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste arba rajone, vykdomąjį raštą reikia pateikti vienam iš antstolių, veikiančių Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje.

Į kurį antstolį kreiptis, pasirenka išieškotojas. Konkrečiose veiklos teritorijose veikiančių antstolių tikslūs sąrašai skelbiami Antstolių rūmų interneto svetainėje.
 
Prašymą priimti vykdyti vykdomąjį raštą kartu su vykdomuoju raštu antstoliui galima siųsti paštu. Patartina siųsti dokumentus registruotu laišku.

Duomenys apie visų Lietuvos antstolių vykdomas vykdomąsias bylas centralizuotai kaupiami Antstolių informacinėje sistemoje.

Informaciją apie tai, ar kokios nors skolos išieškojimą vykdo antstoliai, galima sužinoti atvykus į Lietuvos antstolių rūmus, taip pat paštu arba elektroniniu paštu atsiuntus pasirašytą prašymą dėl informacijos suteikimo apie besikreipiančio asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Prašyme būtina nurodyti vardą, pavadę, asmens kodą ir gyvenamosios vietos adresą.
 
Šią informaciją taip pat galima sužinoti bet kurioje antstolių kontoroje. Tačiau duomenys apie vykdomąsias bylas teikiami tik tam asmeniui, kurio atžvilgiu jos vykdomos, arba jo įgaliotam atstovui. Informacija apie vykdomąsias bylas neteikiama sutuoktiniams, pilnamečių vaikų tėvams, kitiems šeimos nariams ar pažįstamiems asmenims.

Pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų.

Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 50 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 70 proc. lėšų.

Išskaitų dydis taip pat priklauso nuo įsiskolinimo rūšies. Tuo atveju, jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, iš Vyriausybės nustatytos MMA dalies gali būti išskaitoma 50 proc. pajamų.

Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 3 dalyje numatyta lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis išskaitoma pajamų dalis gali būti mažinama po 10 proc. (jei darbo užmokestis viršija Vyriausybės nustatytą MMA) kiekvienam išlaikytiniui.
 
Pagal Civilinio proceso kodekso 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Tai yra, skoloms padengti išskaitomos 20 proc., 50 proc. ar 70 proc. pajamų dalys yra apskaičiuojamos nuo skolininko pajamų dalies, likusios sumokėjus mokesčius.

Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iš karto po to, kai vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui. Galutinė mokėtinų išlaidų suma priklauso nuo atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo - kuo daugiau veiksmų tenka atlikti antstoliui, tuo didesnės susidaro vykdymo išlaidos.

Jeigu vykdomasis raštas jau pateiktas antstoliui, patartina kuo skubiau susimokėti skolą ir pradiniame išieškojimo etape susidariusias vykdymo išlaidas, o jei sumokėti iš karto nėra galimybės, reikėtų tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis ir suteikti antstoliui visą informaciją apie savo turtinę padėtį.
 
Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje yra įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatyti  vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas.
 
Detalūs vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 1, 2 ir 3 lentelėse. Šiose lentelėse nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius.

Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje. Jeigu skolininkas gyvena užsienio šalyje, dėl priverstinio išieškojimo reikėtų kreiptis į atitinkamos šalies kompetentingas institucijas, prieš tai atlikus reikiamas procedūras Lietuvoje.

Visų būtinų dokumentų surinkimu tenka pasirūpinti pačiam kreditoriui.
 
Jeigu skolos buvimą patvirtinantis Lietuvos teismo sprendimas buvo priimtas po 2005 metų sausio 21 dienos, skolos išieškojimo kelias yra trumpiausias. Procedūras pagreitina nuo šios datos įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto.
 
Šio Reglamento reikalavimus atitinkantys civilinių ir komercinių bylų sprendimai bei notarų patvirtinti vykdomieji įrašai gali būti tiesiogiai pateikiami vykdyti visose ES šalyse, išskyrus Daniją. Tiesioginis pateikimas reiškia tai, kad sprendimai kitoje šalyje vykdomi be tos šalies teismo patvirtinimo, kuriam reikėtų skirti papildomo laiko ir išlaidų.

Norint pasinaudoti tokia tarptautine procedūra, reikėtų raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Lietuvos teismą ir prašyti išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.
 
Europos vykdomasis raštas kreditoriui išduodamas tais atvejais, kai skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir yra išreiškęs sutikimą arba nepareiškęs prieštaravimų dėl jam priskirtų prievolių.
 
Pradedant išieškojimą, kompetentingai Europos Sąjungos šalies institucijai reikėtų pateikti notaro patvirtintą teismo sprendimo kopiją bei notaro patvirtintą Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją ir jos vertimą į kalbą tos ES valstybės, kurioje bus vykdomas teismo sprendimas.
 
Deja, ES reglamento galiojimas kol jas neužtiktina vienodos dokumentų pateikimo tvarkos, nes užsienio institucijų sprendimai kiekvienoje valstybėje vykdomi pagal nacionalinę teisę.
 
Informacijos apie sprendimų vykdymo procedūras ir jas vykdančias institucijas (teismus, skolų išieškojimo agentūras, antstolius) galima rasti Europos teisminio tinklo portale, įeinant į valstybių narių vėliavėlėmis pažymėtus laukus (prieiga http://ec.europa.eu/civiljustice/enforce_judgement/enforce_judgement_gen_lt.htm ).
 
Jeigu Europos teisminio tinklo informacijos nepakanka, kreditoriams jos gali tekti ieškoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, susisiekiant su ES šalių institucijomis elektroniniu paštu. Pateikiant vykdyti sprendimą užsienio šalyje, būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą ir pavardę, bet ir adresą.
 
Tais atvejais, kai Lietuvos teismo sprendimai priimti iki 2005 m. spalio 21 dienos, priverstinio skolų išieškojimo iš ES šalyse gyvenančių skolininkų galima siekti tik atlikus Lietuvos teismo sprendimų pripažinimo procedūras atitinkamose valstybėse.
 
Jeigu Lietuvoje esantis suinteresuotas asmuo siekia, kad kitoje Europos Sąjungos šalyje būtų vykdoma Lietuvos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų laikytis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytų teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūrų.
 
Jei skolininkas gyvena ne ES šalyje, galimybės siekti priverstinio išieškojimo priklauso nuo to, ar tarp Lietuvos valstybės ir atitinkamos užsienio valstybės yra pasirašyta dvišalė teisinės pagalbos sutartis.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydį apibrėžia Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis.

Pagal šį straipsnį išieškant skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 70 proc. lėšų.
 
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, galima pasinaudoti Civilinio proceso kodekse (736 str. 3 dalyje) numatyta lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis išskaitoma darbo pajamų dalis, viršijanti Vyriausybės nustatytą MMA dydį, gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui.

Taip, antstolis turi informuoti vykdymo proceso šalis apie turto areštą ir kitus procesinius veiksmus. Tačiau apie areštą nėra įspėjama iš anksto, kad turtas ar lėšos nebūtų slepiamos.

Raginimas sumokėti skolą siunčiamas ne visais atvejais. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu sprendimo vykdymo terminai nurodyti įstatymuose ar pačiame vykdomajame dokumente.

Jeigu sąskaitą buvo areštavę ir arešto nepanaikino iki 2003 m. dirbę teismo antstoliai ir jeigu vykdomoji byla antstolių institucinės reformos metu nepateko į privačių antstolių kontoras, dabartiniai privatūs antstoliai panaikinti arešto nebegali. Šiuo atveju banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 728 straipsnį antstolis turi teisę areštuoti vertybinius popierius, taip pat ir akcijas.

Kasacinio skundo nagrinėjimas pagal įstatymą nėra laikomas pagrindu vykdomajai bylai sustabdyti. Kai vykdomas sprendimas apskundžiamas Aukščiausiajam Teismui, antstolis toliau tęsia priverstinio vykdymo veiksmus, jeigu teismas nenurodo kitaip. Esant reikalui, teismas gali sustabdyti vykdymo veiksmus iki galutinio sprendimo priėmimo.

1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
2) skolininkui netekus veiksnumo;
3) iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui;
4) kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus;
5) kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;
6) kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto;
7) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
8) kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

1) kai raštu prašo išieškotojas;
2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;
3) kai skolininkas gydosi ligoninėje;
4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška;
6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą.