Kaip pasinaudoti lėšomis, jei banko sąskaita areštuota dėl skolų?

Civilinio proceso kodekso 689 str. pakeitimai, kuriais nustatoma neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (MVPD) skolininko sąskaitoje, taikomi nuo 2022 m. liepos 1 d. (2024 metams nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 446 eurai).

MVPD netaikoma, kai vykdomas išieškojimas iš skolingo lėšų pas trečiuosius asmenis (įskaitant atvejus, kai išskaitas iš skolininkui priskaičiuotų lėšų atlieka darbdaviai, Sodra ar kitos institucijos).

Nuo 2024 m. liepos 1 d. pagal Civilinio proceso kodekso 736 straipsnį išieškant skolą pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 10 proc. gaunamų lėšų. Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, iš MMA dalies išskaitoma 30 proc. pajamų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Iš pajamų dalies, viršijančios MMA dydį, tačiau neviršijančios 2 MMA dydžių, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 30 proc., o jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas, – 50 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalyje numatyta lengvata: antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų arba iš 2 MMA viršijančių pajamų gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Pagal Civilinio proceso kodekso 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Tai yra, skoloms padengti išskaitomos 10 proc., 30 proc. ar 50 proc. pajamų dalys yra apskaičiuojamos nuo skolininko pajamų, likusių sumokėjus mokesčius.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdomas nedelsiant, kaip galima greičiau. Jeigu asmuo po teismo ar kitos institucijos sprendimo per įstatyme įtvirtintus terminus geranoriškai nesumoka skolos arba neįvykdo kitos prievolės, sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Antstolio atliekamas priverstinis sprendimų vykdymas yra paskutinė teisingumo vykdymo priemonė. Ji taikoma tada, kai asmuo laiku neįvykdo savo prievolės ir nepasinaudoja įstatymų suteikiamomis galimybėmis atidėti skolos mokėjimą ar išdėstyti jį dalimis.
 
Pagal Civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalį teismo sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai antstoliams gali būti pateikiami vykdyti 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
 
Kiti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai pateikiami vykdyti, įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 606 straipsnyje:
Vykdomieji dokumentai dėl grąžinimo į darbą gali būti pateikti vykdyti per vieną mėnesį nuo pirmos dienos po sprendimo priėmimo;
Terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai;
Jeigu pagal teismo sprendimą išieškomos periodinės išmokos, tai vykdomieji dokumentai galioja visą laikotarpį, kuriam priteistos išmokos, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas prasideda nuo kiekvienos išmokos termino pasibaigimo dienos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įgyvendinus centralizuotą vykdomųjų dokumentų dėl piniginių sumų išieškojimo pateikimo ir skirstymo tvarką, išlieka išieškotojo teisė laisvai pasirinkti antstolį nepiniginio pobūdžio vykdomųjų dokumentų vykdymui.

Nepiniginio pobūdžio vykdomasis dokumentas pateikiamas antstoliui, veikiančiam toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta.

Pavyzdžiui, jeigu skolininko gyvenamoji vieta yra Vilniaus mieste arba rajone, vykdomąjį raštą reikia pateikti vienam iš antstolių, veikiančių Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje.

Į kurį antstolį kreiptis, pasirenka išieškotojas. Konkrečiose veiklos teritorijose veikiančių antstolių tikslūs sąrašai skelbiami Antstolių rūmų interneto svetainėje.

Elektroninis vykdomasis dokumentas ir prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikiami internetu, jungiantis prie Antstolių informacinės sistemosElektroninės vykdomosios bylos portalo .

Popierinis vykdomasis dokumentas ir prašymas vykdyti vykdomąjį dokumentą pateikiamas arba siunčiamas pasirinktam antstoliui. Patartina siųsti dokumentus registruotu laišku.

Jei reikalingas paveldimo turto apyrašas, pirmiausiai kreipiamasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. Šį pavedimą įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos savivaldybės teritorijoje veikiančiam antstoliui.

Antstolis pasirenkamas iš visų teritorijoje veikiančių antstolių, neatsižvelgiant į tai, kurioje miesto ar rajono dalyje (gatvėje) palikėjas gyveno. Gatvėmis suskirstytos tik notarų aptarnaujamos teritorijos turto paveldėjimo atvejams, o pasirenkant antstolį ši sąlyga netaikoma. Pavyzdžiui, jei palikėjas gyveno Kretingoje, tai įpėdinis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo gali kreiptis į bet kurį Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybės teritorijoje veikiantį antstolį.

Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos administravimo išlaidos sudarant paveldimo turto apyrašą - 40 eurų. Atlygis antstoliui (skaičiuojant po 24 eurus už vieną antstolio darbo valandą sudarant apyrašą) priklauso nuo to, kiek antstolio darbo laiko užima palikėjo turto paieška, apžiūra ir vertinimas. Vykdymo išlaidos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą (jeigu jis didesnis negu 110).

Tais atvejais, kai turtą paveldi daugiau nei vienas įpėdinis, kelių apyrašų sudarinėti nereikia. Pagal Civilinio kodekso 5.53 str. jeigu bent vienas įpėdinis priima palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

Sudarius paveldimo turto apyrašą,  įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Tam, kad areštuotos sąskaitos savininkas turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams, banko sąskaitoje nustatoma neišieškoma suma (NS). Tai skolininko lėšų dalis, iš kurios skolos nėra išieškomos.

Kai asmuo negauna jokių pajamų, NS atitinka minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD) sumą (2024 m. – 446 eurai). Tais atvejais, kai skolingas asmuo gauna darbo užmokestį ir/arba socialinės paskirties lėšas (pašalpas), NS gali būti didesnė: ji atitinka kas mėnesį gaunamų socialinės paskirties lėšų dydį arba pragyvenimui paliekamą skolingo asmens darbo užmokesčio dalį.

NS lėšas galima išsigryninti bankomatuose arba išleisti atsiskaitant už prekes ir paslaugas internetu.

Didesnę negu MVPD neišieškomą sumą antstolis gali nustatyti tada, kai skolingas asmuo pateikia duomenis apie gaunamas lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba ribojamas (tai įvairios tikslinės išmokos, pašalpos, darbo užmokestis ir jam prilyginamos pajamos). Įprastai pakanka pateikti dviejų mėnesių banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodomos gaunamų pajamų sumos ir kilmė. Jeigu darbo užmokestį tik planuojama gauti, antstoliui reikėtų pateikti pažymą iš darbovietės.

Apie gaunamų lėšų kilmę antstolį svarbu informuoti kaip galima operatyviau. Taip išvengiama galimų nepatogumų, kai Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema automatizuotai nuskaito visas lėšas bendra tvarka ir vėliau tenka rūpintis jų grąžinimu.

Svarbi taisyklė: NS lėšomis galima naudotis tik vieną kalendorinį mėnesį. Jeigu per mėnesį visa NS suma neišnaudojama, tai vėlesnį mėnesį anksčiau neišnaudota lėšų dalis yra skiriama skolų dengimui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos grąžinamos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka. Tai reiškia, kad skolai dengti gali būti nuskaitoma visa permokos suma.

Grąžintos GPM permokos nėra periodiškai gaunamas darbo užmokestis ar kitos įstatyme jam prilygintos pajamos, iš kurių skolos dengiamos kas mėnesį atliekant Civilinio proceso kodekso 736 str. nustatyto dydžio išskaitas.

 Gražintos GPM permokos taip pat nepatenka į Civilinio proceso kodekso 739 str. nustatytą baigtinį sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Pagal šį straipsnį skolų negalima išieškoti iš 8 rūšių sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8.) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi periodinių išlaikymo išmokų arba sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos išieškojimai.

Duomenys apie visų Lietuvos antstolių vykdomas vykdomąsias bylas centralizuotai kaupiami Antstolių informacinėje sistemoje.

Informaciją apie tai, ar kokios nors skolos išieškojimą vykdo antstoliai, galima sužinoti prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos Vykdomosios bylos portalo adresu: www.antstoliai.lt (nemokamai), taip pat užklausus paštu arba elektroniniu paštu dokumentai@antstoliurumai.lt atsiuntus pasirašytą prašymą dėl informacijos suteikimo apie besikreipiančio asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas. Prašyme būtina nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą susisiekimui.

Sprendimo vykdymo išlaidos pradedamos skaičiuoti iš karto po to, kai vykdomasis raštas pateikiamas antstoliui. Galutinė mokėtinų išlaidų suma priklauso nuo atliktų procesinių veiksmų kiekio ir sudėtingumo - kuo daugiau veiksmų tenka atlikti antstoliui, tuo didesnės susidaro vykdymo išlaidos.

Jeigu vykdomasis raštas jau pateiktas antstoliui, patartina kuo skubiau susimokėti skolą ir pradiniame išieškojimo etape susidariusias vykdymo išlaidas, o jei sumokėti iš karto nėra galimybės, reikėtų tartis su išieškotoju ir antstoliu dėl skolos mokėjimo dalimis ir suteikti antstoliui visą informaciją apie savo turtinę padėtį.
 
Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje yra įtvirtinta, kad vykdymo išlaidos sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijoje yra nustatyti  vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai pagal vykdomųjų dokumentų kategorijas.
 
Detalūs vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos VII skyriuje. Nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti įskaitant visus privalomus mokesčius.

Lietuvos antstoliai vykdo sprendimus tik savo šalies teritorijoje. Jeigu skolininkas gyvena užsienio šalyje, dėl priverstinio išieškojimo reikėtų kreiptis į atitinkamos šalies kompetentingas institucijas, prieš tai atlikus reikiamas procedūras Lietuvoje.

Visų būtinų dokumentų surinkimu tenka pasirūpinti pačiam kreditoriui.
 
Jeigu skolos buvimą patvirtinantis Lietuvos teismo sprendimas buvo priimtas po 2005 metų sausio 21 dienos, skolos išieškojimo kelias yra trumpiausias. Procedūras pagreitina nuo šios datos įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo rašto.
 
Šio Reglamento reikalavimus atitinkantys civilinių ir komercinių bylų sprendimai bei notarų patvirtinti vykdomieji įrašai gali būti tiesiogiai pateikiami vykdyti visose ES šalyse, išskyrus Daniją. Tiesioginis pateikimas reiškia tai, kad sprendimai kitoje šalyje vykdomi be tos šalies teismo patvirtinimo, kuriam reikėtų skirti papildomo laiko ir išlaidų.

Norint pasinaudoti tokia tarptautine procedūra, reikėtų raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Lietuvos teismą ir prašyti išduoti standartizuotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.
 
Europos vykdomasis raštas kreditoriui išduodamas tais atvejais, kai skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir yra išreiškęs sutikimą arba nepareiškęs prieštaravimų dėl jam priskirtų prievolių.
 
Pradedant išieškojimą, kompetentingai Europos Sąjungos šalies institucijai reikėtų pateikti notaro patvirtintą teismo sprendimo kopiją bei notaro patvirtintą Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją ir jos vertimą į kalbą tos ES valstybės, kurioje bus vykdomas teismo sprendimas.
 
Deja, ES reglamento galiojimas kol jas neužtiktina vienodos dokumentų pateikimo tvarkos, nes užsienio institucijų sprendimai kiekvienoje valstybėje vykdomi pagal nacionalinę teisę.
 
Informacijos apie sprendimų vykdymo procedūras ir jas vykdančias institucijas (teismus, skolų išieškojimo agentūras, antstolius) galima rasti Europos teisminio tinklo portale, įeinant į valstybių narių vėliavėlėmis pažymėtus laukus (prieiga http://ec.europa.eu/civiljustice/enforce_judgement/enforce_judgement_gen_lt.htm ).
 
Jeigu Europos teisminio tinklo informacijos nepakanka, kreditoriams jos gali tekti ieškoti ir kitais būdais, pavyzdžiui, susisiekiant su ES šalių institucijomis elektroniniu paštu. Pateikiant vykdyti sprendimą užsienio šalyje, būtina tiksliai nurodyti ne tik skolininko vardą ir pavardę, bet ir adresą.
 
Tais atvejais, kai Lietuvos teismo sprendimai priimti iki 2005 m. spalio 21 dienos, priverstinio skolų išieškojimo iš ES šalyse gyvenančių skolininkų galima siekti tik atlikus Lietuvos teismo sprendimų pripažinimo procedūras atitinkamose valstybėse.
 
Jeigu Lietuvoje esantis suinteresuotas asmuo siekia, kad kitoje Europos Sąjungos šalyje būtų vykdoma Lietuvos teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų laikytis Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 III skyriaus 2 skirsnyje nustatytų teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūrų.
 
Jei skolininkas gyvena ne ES šalyje, galimybės siekti priverstinio išieškojimo priklauso nuo to, ar tarp Lietuvos valstybės ir atitinkamos užsienio valstybės yra pasirašyta dvišalė teisinės pagalbos sutartis.

Taip, antstolis turi informuoti vykdymo proceso šalis apie turto areštą ir kitus procesinius veiksmus. Tačiau apie areštą nėra įspėjama iš anksto, kad turtas ar lėšos nebūtų slepiamos.

Raginimas sumokėti skolą siunčiamas ne visais atvejais. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, jeigu sprendimo vykdymo terminai nurodyti įstatymuose ar pačiame vykdomajame dokumente.

Taip. Reikalavimai išieškoti bet kokias išlaikymo skolas tenkinami pirmąja eile lygiai taip pat, kaip ir reikalavimai išieškoti išlaikymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nėra teisinio pagrindo išlaikymo sąvoką aiškinti siaurinamai ir sieti ją tik su tėvų pareigomis nepilnamečiams vaikams. Todėl pagal Civilinio proceso kodekso 754 str. 2 dalį prie pirmąja eile patenkinamų reikalavimų turi būti priskiriami visi reikalavimai išieškoti išlaikymą, neatsižvelgiant į asmenų grupes (nepilnamečiai ar pilnamečiai vaikai, specialiųjų poreikių asmenys ar kiti). Išieškojimo eilei taip pat neturi įtakos ir tai, ar išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, ar vienkartine suma.

Laikoma, kad siaurinamasis minėtos įstatymo normos traktavimas paneigtų įstatymo leidėjo siekį apsaugoti socialiai jautrų visuomenės interesą – užtikrinti asmens teisę į išlaikymą. Jei pilnamečių vaikų, kurių naudai tęsiamas išieškojimas išlaikymo, priteisto jiems būnant nepilnamečiais, reikalavimai būti priskiriami tik trečiosios eilės reikalavimams, būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymus principas, nes jų teisė į išlaikymą būtų mažiau ginama, nei kitų pilnamečių asmenų ar asmenų, pareiškusių reikalavimus atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo požiūriu, ta aplinkybė, jog kreditorius – nepilnametis vaikas – sulaukė pilnametystės, pati savaime nepakeičia teismo sprendime nurodyto vieno iš tėvų teisinės padėties dalyvaujant vykdymo procese, kuriuo siekiama įgyvendinti teismo sprendimą. Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, procesas turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, jeigu vaiko, pačių proceso dalyvių prašymu ar antstolio iniciatyva vykdymo tvarka ar subjektai nėra pakeičiami.

Jeigu sąskaitą buvo areštavę ir arešto nepanaikino iki 2003 m. dirbę teismo antstoliai ir jeigu vykdomoji byla antstolių institucinės reformos metu nepateko į privačių antstolių kontoras, dabartiniai privatūs antstoliai panaikinti arešto nebegali. Šiuo atveju banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 728 straipsnį antstolis turi teisę areštuoti vertybinius popierius, taip pat ir akcijas.

Kasacinio skundo nagrinėjimas pagal įstatymą nėra laikomas pagrindu vykdomajai bylai sustabdyti. Kai vykdomas sprendimas apskundžiamas Aukščiausiajam Teismui, antstolis toliau tęsia priverstinio vykdymo veiksmus, jeigu teismas nenurodo kitaip. Esant reikalui, teismas gali sustabdyti vykdymo veiksmus iki galutinio sprendimo priėmimo.

Baigtinis sąrašas pagrindų, kai antstolis privalo ar turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, yra numatytas Civilinio proceso kodekso 626 ir 627 straipsniuose.
 
Pagal kodekso 626 straipsnį  antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais:

• skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas;
• skolininkui netekus veiksnumo;
• iškėlus skolininkui bankroto bylą, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto bylą iškėlusiam teismui;
• kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės ar areštuojamas turtas, jeigu šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka arba siekiant užtikrinti pirmesnės nei išieškotojas eilės kreditoriaus reikalavimus;
• kai skolininkui komerciniam bankui Lietuvos bankas paskiria laikinąjį administratorių;
• kai įkaito turėtojas neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma iš įkeisto turto;
• gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį;
• kai atnaujinamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

Civilinio proceso kodekso 627 straipsnyje įtvirtinta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais:

• kai raštu prašo išieškotojas;
• skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos;
• kai skolininkas gydosi ligoninėje;
• kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis);
• kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška;
• teismui išreikalavus vykdomąją bylą.