Grįžti atgal

Jei darbdavys neatsiskaito, svarbu laiku pareikalauti

Jei darbdavys neatsiskaito, svarbu laiku pareikalauti

Antstoliams pateikiamų prašymų išieškoti laiku nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas kiekiai auga kaip ant mielių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, per septynis 2023 metų mėnesius pateikti 859 Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijų sprendimai. Tai yra 2,4 karto daugiau, negu per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį.

Lietuvos antstolių rūmų atstovė Šiaulių apygardoje, antstolė Vaiva  Šimkienė portale „delfi.lt“ sako, kad antstoliams pavyksta sugrąžinti reikalaujamą darbo užmokestį maždaug 40 proc. besikreipiančių darbuotojų. Sumos įvairios. Mažiausia šiemet sugrąžinta suma – 139 Eur., didžiausia – 33,7 tūkst. Eur. Sėkmingai susigrąžinusių uždirbtus pinigus patirtis gali būti naudinga daugeliui, todėl antstolė atkreipia dėmesį į esmines veiksmingo išieškojimo sąlygas.

„Greitai atgautais pinigais dažniausiai džiaugiasi ryžtingesni ir veiklesni. Jie laiku žengia du-tris svarbius teisinius žingsnius. Pirmas – laiku kreiptis į darbo ginčų komisiją (ar teismą). Antras – laiku pateikti įsiteisėjusį sprendimą dėl darbo užmokesčio vykdyti antstoliui. Trečiasis – nedelsiant informuoti antstolį apie skolingam darbdaviui priklausiančias lėšas pas trečiuosius asmenis (jeigu apie jas sužinoma).

Kada laikas kreiptis į darbo ginčų komisiją

Jei negaunama darbo sutartyje numatyto atlyginimo mėnesį ar du, reikėtų nebedelsti. Ypač tais atvejais, kai uždirbtų pinigų nesulaukia ir daugiau tos pačios įmonės ar bendrovės darbuotojų. Žmonės kartais būna pernelyg kantrūs ir per daug pasitiki darbdavių pažadais, neva algas išmokės artimiausiu metu. Būna, kad su darbuotojais neatsiskaitantis ūkio subjektas manipuliuoja: tuo pat metu ir žada sumokėti už darbą, ir „tyliai juda link bankroto“. Kol įmonės sąskaitose ar kasoje dar yra lėšų, kol yra jos vardu registruoto turto, tol ir galimybės išieškoti atlyginimus didžiausios. O kai pradedamas bankroto ar restruktūrizavimo procesas, antstolis išieškoti atlyginimų darbuotojams jau nebegali. Tada skolų administravimą perima nemokumo administratorius, darbuotojai stoja į bendrą reikalavimų eilę kartu su kitais įmonės kreditoriais.

Du mėnesiai, per kuriuos darbdavys nesumoka visos mėnesinės algos – toks yra minimalus terminas, kuriam suėjus darbo sutartis jau gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 str. 1 dalies 2 pt.). Šiuo pagrindu nutraukęs darbo sutartį, darbuotojas išsaugo visas teises reikalauti jam priklausančio laiku neišmokėto atlyginimo.

Trys mėnesiai nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą – tai maksimalus kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas pagal Darbo kodekso 220 str. (ginčams dėl neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo taikomas vieno mėnesio terminas). Siekiant išsireikalauti darbo užmokestį, dienpinigius, delspinigius ar kitas darbo sutartyje numatytas išmokas, reikėtų šio termino nepraleisti (praleistas terminas gali būti atnaujintas tik esant svarbioms priežastims; jei terminas neatnaujinamas, su ieškiniu dėl darbo ginčo galima kreiptis į teismą). Ir tikrai nebūtina laukti trijų mėnesių – į darbo ginčų komisiją visada galima kreiptis anksčiau.

Rekomenduojama prašymo darbo ginčų komisijai forma (Nr. 19) pateikiama Valstybinės darbo inspekcijos interneto portale: https://www.vdi.lt/Forms/Formos.aspx; sužinoti, į kurią konkrečią komisiją kreiptis, padeda tame pačiame portale skelbiamos darbo ginčų komisijų aptarnavimo teritorijos: https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=2332.

Kada darbo ginčų komisijos sprendimą pateikti antstoliui

Darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys nesumoka darbo užmokesčio gera valia ir neapskundžia sprendimo teismui, darbo ginčų komisijos sprendimas gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui iš karto po įsiteisėjimo (praėjus mėnesiui nuo priėmimo dienos).

Tam, kad antstolis galėtų operatyviai pradėti darbo užmokesčio skolos išieškojimą, svarbu ne tik neuždelsti kreipimosi į antstolį, bet ir tinkamai pateikti vykdomąjį dokumentą. Vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo nuo 2021 m. sausio 1 d. antstoliams skirstomi centralizuotai, todėl pirmiausia turi būti pateikiami Lietuvos antstolių rūmams. Pateikimo tvarka detaliai aprašyta Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje: https://www.antstoliurumai.lt/antstoliu-funkcijos.

Kadangi darbo ginčų komisijų sprendimai išduodami elektronine forma (ADOC formatu), tai visi suinteresuoti asmenys juos turi pateikti savarankiškai, prisijungdami prie Antstolių informacinės sistemos Elektroninės vykdomosios bylos portalo https://www.antstoliai.lt/vbp/public. Kartu su vykdomuoju dokumentu pateikiamas prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir fizinio ar juridinio asmens anketa.

Dažna klaida – Lietuvos antstolių rūmams pateikiami darbo ginčų komisijų sprendimų nuorašai arba kopijos (nuskenuoti elektroniniai dokumentai). Tokiais atvejais Lietuvos antstolių rūmai gali tik informuoti pareiškėjus, kad būtina patiems įkelti į Antstolių informacinę sistemą vykdomojo dokumento originalą (elektroninį ADOC dokumentą). Procedūrų aiškinimuisi gaištamas brangus laikas. Iki tos dienos, kol darbo ginčų komisijos sprendimas galiausiai bus tinkamai pateiktas, darbdavio finansinė padėtis gali labai pasikeisti, o skolos išieškojimo galimybės – labai sumažėti. Darbdavys  gali tapti nemokiu po atsiskaitymų su kitais kreditoriais, gali būti pradėta jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, turtas ir lėšos gali būti perkeltos į naują, to paties asmens vardu įsteigtą įmonę ir t. t.

Kokia informacija padeda darbo užmokesčio skolos išieškojimui

Tokios informacijos antstoliai nemato oficialiuose registruose, o darbdaviai (ypač – siekiantys išvengti atsiskaitymo su darbuotojais) ja nelinkę dalintis. Tai duomenys apie darbdavio suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes, už kurias su darbdaviu atsiskaitė arba turi atsiskaityti tretieji asmenys, taip pat bet kokia kita informacija apie lėšas ar turtą, į kurį gali būti nukreipiamas skolų išieškojimas. Kokios nors statybų bendrovės paprasti darbuotojai apie tai gali ir nieko nežinoti, bet kartais vis dėlto žino, o vadybininkai, finansininkai dažniausiai žino. Neretai patys darbuotojai antstoliams ir padeda surasti, kur gali būti darbdavio lėšų ar turto.

Pamenu atvejį iš praktikos, kai po vienos bendrovės vadybininko suteiktos informacijos pavyko areštuoti skolininkui priklausančias lėšas pas darbų užsakovą ir tada atlyginimai darbuotojams buvo sėkmingai išieškoti. Kitu atveju laiku pateikta informacija apie įmonės lėšų buvimo vietą padėjo išieškoti atlyginimus keliasdešimčiai darbuotojų iš Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos. Jiems tai buvo dviguba šventė, nes atlyginimus atgavo prieš pat Kalėdas. Ir ne tik sumos dydis išieškant darbo užmokestį yra svarbu. Atlygio neišmokėjimas labai asmeniškai paliečia tuos žmones: jie dirbo ir negavo savo pinigų. Todėl tokių skolų atgavimas padeda vėl pasijausti oriai.“

Grįžti atgal