Konsultacijos

Krizė apvertė gyvenimą aukštyn kojomis. Verslas žlugo, skolos ir palūkanos jau viršija įkeisto buto vertę. Norėtųsi atsisveikinti su antstoliais, bet ir bankrotui nėra pinigų. Kur išeitis? Svarstantiems fizinio asmens bankroto galimybę, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė pataria išlikti racionaliems. „Svarbu nesusikoncentruoti vien ties bendra skolų suma ir suvokti, kad bankrotas nėra besąlygiškas visų išieškojimo procedūrų stabdymas ar skolų nurašymas.

Lietuvos antstolių skelbiamos varžytynės vyksta tik interete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Tokia turto pardavimo iš varžytynių tvarka įsigaliojo 2013 m. sausio 1 dieną. Nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. varžytynių tvarka dar patobulinta. Varžytynės pagyvėjo. Ekonomiškesnė, patogesnė turto įsigijimo forma išplėtė dalyvių ratą, parduodama daugiau išvaržomų daiktų. Procesas tapo maksimaliai skaidrus, kadangi nebeliko jokių galimybių dalyviams slapta susitarti ir dirbtiniu būdu mažinti kainą. Kaip tapti elektroninių varžytynių dalyviu ir kaip jos vyksta, pasakoja antstolis Aleksandras Selezniovas.

Išlaikymo išieškojimą iš Europos Sąjungos valstybėse esančių skolininkų palengvina 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje nustatytoms funkcijoms vykdyti. Lietuvoje šis reglamentas realiai taikomas nuo 2012 m. birželio 30 d., kai įsigaliojo reikiami teisės aktai ir buvo paskirtos valstybės institucijos Reglamente nustatytoms funkcijoms atlikti. Reglamentas taikomas visose ES šalyse, įskaitant Daniją.

Skundas dėl antstolio atliekamų teisinių veiksmų yra stipraus poveikio priemonė, padedanti priverstinio proceso šalims realiai ginti savo teises ir interesus. Tačiau taikoma neapdairiai, ji gali net ir pakenkti: suvaržyti asmens teises ir atitolinti norimą rezultatą. Ką reikėtų žinoti priverstinio išieškojimo dalyviams renkantis teisines priemones, kad jos neįsuktų į „užburtą ratą“?