Lietuvos antstolių rūmų atsakymas:
„Tai gana dažnos situacijos ir daugelis į jas patekusių pirmiausia galvoja apie tai, kad tapo antstolių arba teismų savivalės aukomis. Kol neteko bylinėtis, žmonės būna įsitikinę, kad jie niekam neskolingi. Kai banke sužino apie netikėtą sąskaitų areštą ir apie jiems negirdėtą teismo sprendimą, kurį vykdo antstolis, daugelis mano, kad įvyko klaida, buvo supainiotos pavardės ir pan. Tačiau įstatymas leidžia kreditoriui imtis savo interesų gynybos atsakovui dar nieko nežinant apie būsimą bylą.
Į klausimą atsako antstolė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė:
„Didžiajai daliai skolų iki šiol tinka liaudiškas posakis, kad skola – ne žaizda, neužgis. Skolos bankams arba verslo partneriams gali slėgti visą gyvenimą, tėvų negrąžintos skolos paveldimos ir gali būti išieškomos iš jų vaikų.
Į klausimą atsako antstolis Vitalis Milevičius:
„Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Juk teisinė turto arešto paskirtis yra užtikrinti skolos išieškojimą, o ne įspėti skolininką.
Kaip paspartinti skolos išieškojimo procesą, kai skolininkas ilgam išvykęs į užsienį ir nėra žinoma jo gyvenamoji vieta? Ar, nesusisiekiant su skolininku, įmanoma atgauti priteistą skolą, jeigu yra atsiskaitymui reikalingo turto?