Ar gali antstoliai iš anksto neįspėję areštuoti turtą ar banko sąskaitas?

Į klausimą atsako antstolis Vitalis Milevičius: „Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Juk teisinė turto arešto paskirtis yra užtikrinti skolos išieškojimą, o ne įspėti skolininką.

Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn.

Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tačiau įstatyme yra įtvirtina keletas išimčių. Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente. Raginimas taip pat nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo bylose.

Vykdant nedidelių skolų – iki 100 eurų – išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.

Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu – paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.

Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.

Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku. Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.

Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.

Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita. Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.

Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Žmonės būna įsitikinę, kad antstolis galėjo areštuoti kitą turtą ir išieškoti skolą mažiau skausmingu būdu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Tik tais atvejais, kai skolininkas neturi šių rūšių turto arba jo neužtenka skolai padengti, išieškojimas gali būti nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, taip pat ir į skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą."

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.