https://analytics.google.com/analytics/web/provision/#/provision
Grįžti atgal

Antstolis I. Gaidelis: varžytynių skaičių mažina sveika ekonomika ir skolininkų aktyvumas

Antstolis I. Gaidelis: varžytynių skaičių mažina sveika ekonomika ir skolininkų aktyvumas

Nors pastaraisiais metais skolininkų turto varžytynių prireikia vis rečiau, patrauklūs teisiniai instrumentai daro jas prieinamas ne tik profesionaliems investuotojams.

Nuo 2019 m. liepos, kai išvaržomą turtą galima įsigyti „be pinigų“ – įkeičiant jį kredito davėjui ir atsiskaitant skolintomis lėšomis – tokia galimybe jau pasinaudojo dešimtys varžytynes laimėjusių asmenų.

Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ akcentavo Antstolių garbės teismo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis, tai labai patogi tvarka, nes galima sumokėti tik varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro 10 proc. pradinės turto kainos. Varžytynių laimėtojui antstolis išduoda pažymą, patvirtinančią, kad būtent jis yra tam tikro turto varžytynių laimėtojas, pasiūlęs tam tikrą kainą. Su šia pažyma asmuo gali kreiptis į kredito įstaigą ir įregistruoti šiam turtui sąlyginę hipoteką, kuri tampa tikrąja hipoteka, kai jis tampa turto savininku. Anksčiau analogiško rezultato pasiekti būdavo gerokai sunkiau: pirkėjui reikėdavo papildomai kreiptis į notarą, o kreditus sutikdavo duoti tik nedidelė dalis kredito įstaigų.

Poreikį įkeisti išvaržomą turtą ir jį įsigyti skolintomis lėšomis diktavo antstolių praktika.Todėl Lietuvos antstolių rūmai dar 2015 m. pasiūlė Civilinio proceso kodekso priežiūros komitetui liberalizuoti varžytynių reglamentavimą ir įtvirtinti galimybę skolintis varžytynių pirkiniams juos įkeičiant. Antstoliai ypač dažnai sulaukdavo klausimų, kodėl išvaržomo būsto neleidžiama įsigyti pasinaudojant banko paskola. Pertekliniai suvaržymai iškreipdavo nekilnojamojo turto rinką, kadangi ne visi norintieji pirkti turtą varžytynėse turėdavo sukaupę reikiamą lėšų sumą.

Patobulinta varžytynių tvarka iš esmės palengvino išvaržomo nekilnojamojo turto įsigijimą. Plečiantis potencialių dalyvių ratui, išvaržomą turtą galima parduoti už įmanomai didžiausią kainą. Tuo pačiu geriau užtikrinami abiejų proceso šalių interesai: išieškotojai turi daugiau galimybių susigrąžinti skolas, o skolininkams lengviau jas padengti ir galbūt netgi gauti šiek tiek pinigų.

2019 metais antstoliai pastelbė  4 985 skolininkų turto varžytynes, iš kurių 1 380 įvyko – turtas buvo parduotas. Palyginti su 2018 m. duomenimis, paskelbtų varžytynių skaičius praėjusiais metais buvo mažesnis 11 proc., o įvykusių – 13 proc. Tūkstančiui išieškomų skolų teko vos 0,8 varžytynių, nes didžioji dalis skolų padengiama iš skolininkų pajamų.

Pasak antstolio I. Gaidelio, galima tik pasidžiaugti, kad skolų išieškojimo procese vis rečiau prireikia priverstinio turto pardavimo. Viena to priežasčių – pakankamai sveika Lietuvos ekonomika ir pakankamai aktyvi rinka, kai skolininkai suranda galimybę išvengti varžytynių ir turtą realizuoti jiems patiems priimtiniausiomis sąlygomis.

Aktyviai dalyvaudami išieškojimo procese, žmonės patys suranda savo turto pirkėjus, todėl ne visas turtas pasiekia varžytynių etapą, sako I. Gaidelis.

Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui – pats geriausias būdas išvengti galimų nepalankų pasekmių. Pirkėjais gali būti ir skolininko šeimos nariai, giminaičiai, gali būti visiškai pašaliniai žmonės, kurie domisi parduodamu turtu. Tai naudinga  ne tik todėl, kad išvengiama konfliktų, bet ir todėl, kad didesne dalimi padengiama skola. Varžytynėse turtas gali būti parduodamas 20 proc. ar 40 proc. mažesne kaina už rinkos kainą, o skolininko pasiūlytas pirkėjas sumoka visą turto arešto akte nurodytą kainą arba kainą, kurios pakanka skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti.

Varžytynių mažėja ir dėl to, kad mažėja bendras poreikis priverstinai išieškoti skolas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2019 m. kreditoriai antstoliams pateikė 9 proc. naujų reikalavimų mažiau, negu buvo pateikta 2018 m. Tokia tendencija išlieka jau kelerius metus.

SEKITE MUS FACEBOOK!

Grįžti atgal