Kada ir nuo ko pradėti skolos išieškojimo veiksmus, kad paskolinti pinigai ar bent kuo didesnė jų dalis sugrįžtų?
Esmines veiksmingo skolų susigrąžinimo taisykles „Žinių radijo“ laidos „Ekspertai pataria“ klausytojams gruodžio 2 d. pristatė antstolis Rimantas Vižainiškis ir advokatas Vytautas Ptašinskis.
Pirmoji taisyklė – neleisti skoloms pasenti. Antroji – aktyviai bendradarbiauti su išieškojimą vykdančiais specialistais.
Antstolis R. Vižainiškis: informuodamas antstolį apie skolininko turtinę padėtį, kreditorius gali paspartinti išieškojimo procesą
Pasak antstolio R. Vižainiškio, sėkmingu skolų išieškojimu dažniau džiaugiasi aktyvūs asmenys, operatyviai pasitelkiantys teisines priemones. Pagal statistiką naujų skolų išieškoma 3-4 kartus daugiau už įsisenėjusias skolas.
„Dažnu atveju kreditorius artimiau pažįsta skolininką ir geriau tam tikrus dalykus apie jo turtinę padėtį. Pavyzdžiui, informuodamas antstolį apie tai, kokius skolininkas turi vertybinius popierius ar neregistruotą kilnojamąjį turtą, kreditorius gali labai paspartinti išieškojimo procesą,“– akcentavo R. Vižainiškis.
Antstolis R. Vižainiškis
Ar gali padėti antstolis, jeigu skola dar nepriteista?
Antstolio teigimu, gali, jeigu problemai spręsti pakanka nepriverstinių teisinių priemonių. Tokiais atvejais antstolis teikia tarpininkavimo vykdant turtines prievoles paslaugą. Paprasčiau tariant, tai ikiteisminis skolų išieškojimas.
Dažnai skolininką „atveda į protą“ vos vienas perspėjimo laiškas ir siūlymas geranoriškai atsiskaityti su kreditoriumi. Asmuo įvertina, kad neatsiskaičius jo lauktų priverstinio išieškojimo procesas, kai areštuojamos sąskaitos ir taikomos kitos suvaržančios priemonės.
Ikiteisminis išieškojimo procesas ir kreditoriui, ir skolininkui yra gerokai pigesnis. Toks būdas padeda išvengti žyminio mokesčio teismui bei vėlesnių priverstinio sprendimo vykdymo išlaidų mokėjimo. Be to, atsiskaitant ikiteismine tvarka, sutaupoma ir daug laiko.
Tiesa, imtis tarpininkavimo vykdant turtines antstolis gali tik tada, kai turtinės prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Antstolių įstatymo 25 straipsnis reikalauja, kad kreipdamasis dėl šios paslaugos į antstolį, kreditorius pateiktų dokumentus, patvirtinančius skolininko turtinės prievolės egzistavimą ir jos dydį (tai gali būti įvairios sutartys (paslaugų, nuomos, pirkimo-pardavimo ar kt.) PVM sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai).
Advokatas V. Ptašinskis: prieš kreipiantis į teismą reikėtų atlikti „namų darbus“
Jeigu vis dėlto dėl savo lėšų susigrąžinimo tenka kreiptis į teismą, iš trijų galimų skolos prisiteisimo kelių advokatas V. Ptašinskis išskyrė pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo (šiuo atveju teismas priteisia skolą formaliai patikrinęs įrodymus). Kiti būdai - reikšti ieškinį dokumentinio proceso tvark arba reikšti ieškinį bendrąją tvarka.
Prieš kreipiantis į teismą advokatas patarė būtinai padaryti „namųu darbus“ – susirinkti dokumentus kurie pagrindžia skolą. Tai gali būti įvairios sutartys (paslaugų, nuomos, pirkimo – pardavimo ir kt.), PVM sąskaitos-faktūros, įvairios pretenzijos ar reikalavimai su raginimu grąžinti skolą, asmenų susirašinėjimai (gana dažnai skolinama pažįstamiems asmenims) bei kiti dokumentai.
Advokatas V. Ptašinskis
Ką daryti, jei skolininkas slapukauja?
Nemenka dalis parengtų teismo įsakymų dėl skolų išieškojimo supaprastinta tvarka neįgauna teisinės galios vien dėl to, kad jų nepavyksta įteikti skolininkams. Paštu siunčiami dokumentai grįžta su žymomis „Neatsiėmė“ „Išvykęs“, „Nerasta“. Tam, kad skolininkas nevilkintų proceso imituodamas „dokumentų negavimą“, antstolis R. Vižainiškis pataria pasinaudoti antstolių teikiama dokumentų įteikimo paslauga.
Esminis antstolių atliekamo dokumentų įteikimo privalumas yra tas, kad antstolio galimybės pranešti adresatui apie reikiamą dokumentą keleriopai didesnės, negu pašto kurjerio ar kito asmens. Net jeigu gavėjas antstolio perduodamo dokumento neskaitys ar visai nepriims, pagal Civilinio proceso kodekso 124 str. 2 dalį tai bus laikoma tinkamu įteikimu. Net jei antstoliui nepavyks surasti gavėjo, atsiras pagrindas dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Bet kuriuo atveju buksavęs procesas gali judėti toliau.
Kreditoriams patariama nesileisti suklaidinamiems nesąžiningų skolininkų
Advokatas V. Ptašinskis atkreipė dėmesį į tai, kad kreditoriams labai svarbu net tik nepraleisti kreipimosi į antstolius senaties termino (bendrasis vykdomųjų dokumentų pateikimo senaties terminas – 5 metai), bet ir nesileisti suklaidinamiems nesąžiningų skolininkų, kurie tyčia vilkina skolos grąžinimo procesą.
Advokato žodžiais, praktikoje dažni atvejai, kai skolininkas teigia, neva grąžins skolą po metų, neva mokės pagal grafiką. Jis pats sukuria situaciją, kai praleidžiamas 5 metų terminas ir tada ima gintis formaliais pagrindais, kad skolos išieškojimas nebegalimas. Tokiais atvejais advokatas pataria dar kartą kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti vykdomojo dokumento pateikimo terminą. Antrą kartą prisiteisinėti jau priteistos skolos nebereikia, o klaidinantį skolininko elgesį teismai linkę vertinti kaip vieną iš svarbių aplinkybių, dėl kurių vykdomojo dokumento pateikimo terminas atnaujinamas.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(