Eilinį kartą urmu švelnindami skolų išieškojimo sąlygas nepaskatinsime žmonių nei drausmingiau grąžinti skolas, nei ir trauktis iš nelegalaus darbo „šešėlio“.
Jei iš tiesų norima pozityvių pokyčių, išieškojimo lengvatas reikėtų taikyti diferencijuotai, atsižvelgiant į skolos pobūdį ir skolininko finansinę padėtį. O reali paskata grįžti į legalaus darbo rinką galėtų būti „mokesčių atostogos“.
Tokiomis įžvalgomis „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“ gruodžio 13 d. pasidalijo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, akademikas Vytautas Nekrošius ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Kaip pripažino abu pašnekovai, šiuo metu svarstomų dar didesnių nuolaidų taikymas visiems skolininkams pridarytų daugiau žalos, nei duotų naudos. Juk apie 40 proc. skolininkų yra baudų nesumokėję administracinės teisės pažeidėjai. O tarp jų – „kelių ereliai", kvaišalų platintojai ir kišenvagiai.
Lietuvos antstolių rūmų vadovas I. Gaidelis: Niekas neskaičiavo, ar dėl visų ankstesnių nuolaidų žmonėms pasidarė lengviau
Pasak antstolio I. Gaidelio, nuolatinis išieškojimo sąlygų lengvinimas Lietuvoje jau tampa problema. Prieš penkerius metus buvo sumažintos procentinės dalys, kurias leidžiama išskaičiuoti išieškant skolas iš darbo užmokesčio. Vėliau padidinta skolos suma, kurios nepasiekus išieškojimo negalima nukreipti į skolininko turtą. Naujausias pakeitimas – įtvirtinta minimali vartojimo poreikių dydžio suma (2023 m. -354 eurai), iš kurios vykdant teismo sprendimus negalima paimti nei euro.
„Tų palengvinimų yra tikrai nemažai, tačiau iki šiol niekas neskaičiavo, ar tai padėjo sugrąžinti žmones į legalų darbą, ar jiems gyventi nuo to pasidarė lengviau. Mano supratimu, tai tikrai ne,“– kalbėjo I. Gaidelis.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis
Prof. habil dr. V. Nekrošius: Siūlomi švelninimai prilygsta pasakymui, kad galima nemokėti skolų
Prof. habil. dr. V. Nekrošiaus žodžiais, kiekvienas naujas švelninimas yra ne kas kita, kaip papildomas pasakymas: „Galite nemokėti tam tikrą laiką“. Kadangi dabartinė skolų išieškojimo tvarka Lietuvoje ir taip jau yra „labai labai švelni“.
„Jeigu tu viršijai greitį, ir jeigu per mėnesį susimokėsi, tai bus tik pusė baudos, jei tai pirmas kartas. Jei nesusimokti, tai tada vėl gauni įspėjimą, kad reikia susimokėti. Ir tik po to nesumokėta bauda nukeliauja pas antstolį. Tai tas žmogus, jeigu jis yra nesąžiningas, turi net kelis mėnesius susitvarkyti savo turto reikalus taip, kad antstolis nieko nerastų. Tai čia yra labai ydingi dalykai,“– sakė V. Nekrošius. Jo žodžiais, nėra nieko baisiau, negu skirti pažeidėjams baudas, kurių niekas arba beveik niekas nemoka. Tai skatina žmonių požiūrį, kad valstybė – nieko verta: „Paskyrė, nepaskyrė nėra čia ko rūpintis, nes vis tiek niekas nieko nepadarys“.
Prof. habil. dr. V. Nekrošius taip pat sakė netikintis, kad siūlomos nuolaidos skolininkams gali ištraukti tuos žmones iš nelegalaus darbo „šešėlio“.
„Dieve mano, rinkimai! Rinkimai artėja, visagaliai rinkimai. Visokių nepagrįstų idėjų atsiranda. Pasižiūrėkim: 2018 m. padarė lengvatas, su tom pačiom vėliavom. Kas nors pasikeitė? Ne! Po to vėl padarė. Kas nors pasikeitė? Ne! Dabar tą dar minimumą įvedė. Kas nors pasikeitė? Ne! Tai galime iš viso atleisti visus nuo skolų mokėjimo. Ką darysim tada valstybėje, jeigu visi žinos, kad galima skolų turėti kiek nori ir kad valstybė vis tiek žiūrės labai pozityviai? Negalime mes taip žiūrėti, negalime! Nes yra tam tikri normalūs civilinės apyvartos dėsniai,“– prof. habil. dr. V. Nekrošius.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, akademikas Vytautas Nekrošius
50 nesumokėtų baudų surinkęs skolininkas gali gauti pašalpas, iš kurių skolos neišieškomos
„Didžiausia bėda, kad žmonės, piktavališkai pažeidinėjantys taisykles – smulkūs vagys, greičio viršytojai, chuliganai – puikiai supranta, kad išieškoti iš nedarbo išmokos ar kokios pašalpos nieko negalima. Jie žino, kad jų sąskaitoje turi likti 354 eurai, kad iš jų niekas nieko nepaims. Jie neturi jokios pareigos niekam mokėti“,– vardijo antstolis I. Gaidelis. Anot jo, paklaustas, ką apie tai mano, toks žmogus atsako: „Aš viską puikiai suprantu, man dar liko tris mėnesius iškentėti, ir sueis senaties terminas“.
Kaip akcentavo antstolis I. Gaidelis, senaties terminas taikomas ne visoms skoloms, bet administracinėms nuobaudoms jis taikomas. Todėl, įvedant naujus palengvinimus visiems skolininkams, būtų suteikiamos papildomos galimybės nemokėti baudų ir greičio viršytojams, ir smulkiems vagims: jiems būtų padedama sulaukti senaties termino.
Antstolio I. Gaidelio žodžiais, būdas, kuris padėtų sumažinti „komforto zoną“ administracinės teisės pažeidėjams, piktavališkai nemokantiems administracinių baudų ir dar gaunantiems valstybės išmokas – tai leidimas bent minimaliai išieškoti baudas iš tokių asmenų.
„Galbūt tos sumos turėtų būti nedidelės, bet jos turėtų būti. Iš kitos pusės, jeigu jisai negali išsilaikyti, gaudamas tokias mažas pajamas, jis visą laiką turi kitą išeitį: jis gali kreiptis į teismą ir prašyti, kad bauda būtų pakeista viešaisiais darbais,“– kalbėjo I. Gaidelis. Pasak jo, labai keista girdėti apie žiniasklaidoje nuskambėjusį įvykį, kai moteris 23 kartą buvo sulaikyta be vairuotojo pažymėjimo. Kyla klausimas: “Kodėl ji tomis gatvėmis važinėja, bet ne jas šluoja?“ Turbūt valstybė turėtų žengti tą valinį žingsnį ir pasakyti, kad jeigu žmogus tikrai negali susimokėti, tai bent jau turi atlikti kažkokį visuomenei naudingą darbą. I. Gaidelis apgailestavo, kad dabartinės teisinio reglamentavimo tendencijos visai priešingos: siūloma mažinti išskaitas iš gaunamų pajamų, neleidžiama išieškoti iš tam tikrų pajamų, o iš kitos pusės – didinamos baudos ir norima, kad jos būtų mokamos ir visi laikytųsi taisyklių. Taip nebus.
Racionali išeitis – diferencijuotos lengvatos skolininkams
„Turime suprasti, kad skolininkai yra nevienodi,“– pabrėžė I. Gaidelis. Anot jo, jei tai vieniša motina, kuri augina vieną ar du vaikus ir turi išlaikyti būstą, tai jai vertėtų stengtis padėti. Tačiau kyla pagrįstų klausimų, ar tokios pat nuolaidos turėtų būti taikomos ir jaunuoliui, kuris gyvena pas tėvus, gauna minimalią algą ir „laksto“ gatvėmis automobiliu, galbūt net ir neturėdamas teisės vairuoti. Todėl antstolis V. Gaidelis sakė esąs šalininkas tokios tvarkos, kai kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Reikėtų suteikti teisę antstoliui vertinti kiekvieno skolingo asmens finansinę situaciją ir spręsti, ar jam iš tikrųjų reikalingi palengvinimai.
Prof. habil. dr. V. Nekrošius priminė, kad individualaus nuolaidų taikymo pavyzdžių teisinėje praktikoje jau turime. Vienas tokių – teismo žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo teismas gali atleisti, kurio dydį gali sumažinti arba išdėstyti jo mokėjimą dalimis. Lygiai taip pat ir antstolis galėtų tą daryti, matydamas situaciją. Įstatyme galima įvardinti tam tikrus kriterijus, kada antstolis gali sumažinti išskaičiuojamų sumų dydžius, išdėstyti skolos grąžinimą ilgesniam terminui ir t. t.
Laidos dalyvių teigimu, masinės nuolaidos visiems skolininkams būtų skriauda kreditoriams. Juk visos lengvatos būtų daromos būtent kreditorių sąskaita. Tai jie ilgiau neatgautų savo pinigų. Be to, mažėtų galimybių gauti vartojimo paskolas. Jaunuoliui, gaunančiam minimalią algą, kredito įstaiga nebeišduotų paskolos žinodama, kad iš jo pajamų nebūtų galima nieko išieškoti, arba išieškojimas būtų labai menkas. Vadinasi, dėl galimų masinių nuolaidų skolininkams nukentėtų labai daug žmonių.
Kita vertus, jeigu valstybė iš tikrųjų siekia skatinti ilgalaikius bedarbius grįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti, tai galėtų ir pati valstybė prisidėti, kuriam laikui tokius žmones atleisdama nuo gyventojų pajamų mokesčio ar Sodros mokesčio.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(