Beveik prieš metus išleistas Lietuvos antstolių rūmų išleistas Civilinio proceso kodekso VI dalies mokslinis praktinis komentaras – ne tik įrankis teisėjų, advokatų ir antstolių darbui palengvinti, bet ir pagrindas kelti naujus vykdymo proceso klausimus, bendromis jėgomis ieškant geriausių atsakymų.
Tai akcentuota kovo 5 d. Kaune vykusiame mokomojo pobūdžio seminare, kuris surengtas Lietuvos antstolių rūmams bendradarbiaujant su Nacionaline teismų administracija ir Kauno apygardos teismu.
Pasak vienos iš leidinio bendraautorių, antstolės Ingos Karalienės, teismo kontroliuojamos antstolių veiklos apimtys per pastaruosius 20 metų labai sumažėjo. Ne tik dėl to, kad išsiplėtė antstolių savarankiškumo ribos ir dabar teismams nebereikia tvirtinti daugelio antstolių veiksmų, bet ir dėl to, kad, susiformavus aiškesnei teismų praktikai, netinkami antstolių procesiniai veiksmai tampa reta išimtimi. Kaip matyti iš statistikos, procesinių klaidų tikimybė 2023 m. buvo artima 0,0001 proc.: beveik dešimčiai tūkstančių vykdomųjų bylų teko vienas teismuose visiškai arba iš dalies patenkintas skundas. Vis dėlto, jos žodžiais, antstoliams kartais tenka ir patiems inicijuoti skundus vien tam, kad atsirastų teismo išaiškinimas, kaip turėtų vykti procesas.
Su tuo sutinka ir vienas iš komentaro autorių, prof. dr. Vigintas Višinskis. Jo teigimu, vykdymo procesas yra dinamiškiausia civilinio proceso dalis. Teisėjams ir teismo sprendimus vykdantiems antstoliams dažnu atveju nepakanka vien paraidžiui pritaikyti vieną ar kitą nuostatą, būtina gilintis į proceso šalių teisinius santykius. Taip pat susiduriama su socialine įtampa tais atvejais, kai parduodamas praskolintas turtas.
Kitas komentaro autorius, dr. Remigijus Jokubauskas atkreipė dėmesį, kad vienu požiūriu sprendimų vykdymo procesas nesikeičia: valstybės leidžiamos priverstinio poveikio priemonės kaip buvo reikalingos prieš šimtą metų ar anksčiau, taip yra ir dabar. 19-20 a. Lietuvos teisininkas ir teisėtyrininkas, prof. Vladas Mačys 1924 m. išleistoje knygoje „Civilinio proceso paskaitos“ rašė, kad, „kai teismas savo sprendimu verčia atsakovą padaryti ką, tai čia jau reikalaujama, kad atsakovas pasiduotų teismo sprendimui ir padarytų, kas iš jo reikalaujama, nes kitaip ieškovo laimėjimas nueitų niekais“. Analogiški principai atsispindi šiuolaikinėje Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje. Dr. R. Jokubausko pacituotame EŽTT 1997 m. kovo 19 d. sprendime byloje Hornsby prieš Graikiją pabrėžiama, kad „teisė į teisingą teismą būtų iliuzinė, jeigu Susitariančiosios valstybės vidaus teisinė sistema leistų, kad galutinis, privalomas teismo sprendimas liktų neveiksmingas, ir vienai šaliai būtų padaryta žala“.
Apžvelgus praeities ir dabarties paraleles, seminare aptarti aktualūs praktiniai sprendimų vykdymo klausimai. Tarp jų – formuluotės teismų ir kitų institucijų sprendimų, kuriais atsakovas įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus arba ką nors perduoti kitai šaliai; asmens duomenų tvarkymas vykdymo procese ir ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai; vykdymo proceso inicijavimo būdai kasacinės instancijos teismui priėmus išieškotojui palankų sprendimą jau po to, antstolis būna užbaigęs vykdomąją bylą priešingo apeliacinės instancijos teismo sprendimo pagrindu ir kt.
Seminare taip pat dalyvavo vienas iš leidinio autorių Mykolas Kirkutis ir viena iš bedraautorių, antstolių garbės teismo pirmininkė, antstolė Sonata Vaicekauskienė. Į diskusiją įsitraukė ir klausimus leidinio autoriams uždavė Kauno apygardos teismo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Jonavos rūmų, Marijampolės apylinės teismo Jurbarko rūmų ir Marijampolės rūmų teisėjai, advokatai, antstoliai, taip pat teisėjų, advokatų ir antstolių padėjėjai.
Knygą "Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso mokslinis praktinis komentaras. VI dalis. Vykdymo procesas" galima įsigyti Lietuvos antstolių rūmuose. Knygos kaina – 30 eurų, pristatymas – 3,5 euro. Prašome atsiųsti užpildytą užsakymo formą el. paštu info@antstoliurumai.lt
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(