Racionaliausias kelias mažinti priverstinio skolų išieškojimo įkainius – patikėti visų skolų išieškojimą antstoliams, o ne dalį antstolių darbo perkelti į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), kaip siūloma Finansų ministerijos inicijuojamoje reformoje „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“.
„Į bendrą išieškojimo sistemą galėtų būti atiduodamos ir tokios skolos, kurių išieškojimą gana ilgai administruoja VMI: tai PVM, pelno mokesčio ir kitų mokesčių skolos“,– akcentavo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis I. Gaidelis gegužės 7 d. transliuotoje
„Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“. Jo žodžiais, vykdant išieškojimą iš didesnio rato skolininkų, atsirastų galimybė kalbėti apie įkainių sumažinimą visiems skolingiems asmenims. Valstybės biudžetui antstolių darbas ir toliau nieko nekainuotų, už šių funkcijų vykdymą antstoliai valstybei ir toliau kasmet mokėtų po keletą milijonų eurų mokesčių.
Antstolis I. Gaidelis: „Neaišku, kiek pabrangtų likusių skolų išieškojimas po to, kai VMI imtųsi lengviausiai išieškomų skolų“
Lietuvos antstolių rūmų vadovas sakė pasigendąs konkrečių vertinimų ir skaičiavimų, kokia dalimi pabrangtų skolų išieškojimas visiems likusiems skolininkams tuo atveju, jei VMI nusigriebtų vadinamąją „grietinėlę“ ir imtųsi lengviausiai išieškomų skolų valstybei, kurias galima tiesiog „nurašyti“ nuo sąskaitų. Jo požiūriu, paraidžiui įgyvendinta Finansų ministerijos siūloma išieškojimo reforma taptų naudinga tik tiems asmenims, kurie gyvena ne pagal visuomenėje nustatytas taisykles ir piktavališkai nemoka valstybės skirtų baudų net ir turėdami lėšų sąskaitose.
Antstolis I. Gaidelis atkreipė dėmesį, kad apie 50-60 proc. visų skolininkų yra valstybei skolingi asmenys, o apie 80-85 proc. valstybės skolininkų – tai asmenys, nemokantys baudų.
Pasak antstolio I. Gaidelio, siūlomi neapgalvoti pertvarkymai sugriautų dabartinį kryžminio subsidijavimo mechanizmą, padedantį taikyti mažesnius įkainius už socialiai jautrių skolų, pavyzdžiui, išlaikymo išmokų (vadinamųjų alimentų), išieškojimą. Tai neteisinga, nes viena skolininkų dalis būtų privilegijuojama, o kita – diskriminuojama. Pinigų sąskaitose turintiems valstybės skolininkams išieškojimas taptų nemokamas, bet jis pabrangtų tiems, kurių sąskaitose lėšų skoloms dengti nebūtų. Taip pat už visiems asmenims, kurie skolingi privatiems kreditoriams (pvz., komunalinių paslaugų teikėjams).
Advokatas J. Pagojus: „Skolų valstybei išieškojimo perkėlimas į VMI didintų biurokratinio aparato finansavimą“
Advokatas Julius Pagojus sakė esąs įsitikinęs, kad išieškojimo procedūras perėmusi VMI negalėtų to atlikti pigiau, nei tai daro privatūs antstoliai. „Neįmanoma įsivaizduoti, kad tai galėtų valstybei kainuoti pigiau, negu dabartinis nulis,“– kalbėjo advokatas, akcentuodamas, kad esama skolų valstybei išieškojimo sistema biudžetui nieko nekainuoja. Anot jo, perėmusi dalį antstolių funkcijų, valstybė tikrai neišsisuktų su mažesniu skaičiumi darbuotojų, nei jų samdo privatūs antstoliai. O tai reiškia, kad daugiau mokesčių mokėtojų pinigų turėtų būti skiriama biurokratinio aparato išlaikymui, užuot šias lėšas skyrus švietimui ar kitoms reikmėms.
Lietuvos antstolių rūmų skaičiavimais, VMI vykdomas 1 euro nepriemokos išieškojimas šiuo metu kainuoja 0,29 euro valstybės lėšų, tuo tarpu antstolių vykdomas 1 euro skolos išieškojimas kainuoja 0,12 euro, arba 2,4 karto pigiau.
Kaip pridūrė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas I. Gaidelis, VMI vykdomas skolų išieškojimas ne tik nebūtų pigesnis, bet nebūtų ir spartesnis: „Greičiau piniginės lėšos VMI tikrai nepasieks, nes tiek VMI, tiek antstoliai naudojasi ta pačia platforma – Piniginių lėšų apribojimo informacine sistema (PLAIS)“. Anot jo, po siūlomos reformos rezultatas būtų priešingas, kadangi antstoliai kartu gali taikyti daugiau išieškojimo priemonių (pavyzdžiui, išieškoti iš skolininkui priklausančio turto ar lėšų pas trečiuosius asmenis), o VMI apsiribotų tik vienintele priemone, PLAIS.
Antstolis I. Gaidelis pakartojo Lietuvos antstolių rūmų poziciją, kad reformos iniciatorių siekis centralizuoti skolų valstybei administravimą yra sveikintinas. Jo žodžiais, būtent VMI informacinių sistemų modernizavimui ir yra skirti 6 mln. eurų iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų, tačiau niekur nėra reikalaujama, kad įsisavindama šias lėšas, VMI perimtų ir išieškojimo funkcijas, kaip siūlo reformos iniciatoriai.
Advokato J. Pagojaus pastebėjimu, prieš 20 metų Lietuvoje įgyvendinta institucinė reforma, patikint skolų išieškojimo funkcijas privatiems antstoliams, atitinka europietiškas tendencijas. Tačiau pastarojo meto svarstymai apie galimą dalies antstolių funkcijų suvalstybinimą stabdo galimą tolesnį privačios išieškojimo sistemos tobulinimą. Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) dar 2023 m. yra atlikęs didelį darbą ir pateikęs siūlymus, kaip būtų galima peržiūrėti antstolių veiklos įkainius, kad jie mažėtų socialiai jautriausioms asmenų grupėms. Deja, atkeliavus „Vieno langelio“ reformos projektui, visi šie darbai sustojo, nes po tokios reformos „viską reikėtų perskaičiuoti iš naujo ir to mažinimo turbūt nebeliktų“.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(