https://analytics.google.com/analytics/web/provision/#/provision
Grįžti atgal

Kodėl antstoliai kartais areštuoja pinigines lėšas arba kitą turtą asmenų, kurie nė karto nebuvę teisme ir yra įsitikinę, kad neturi jokių skolų?

Kodėl antstoliai kartais areštuoja pinigines lėšas arba kitą turtą asmenų, kurie nė karto nebuvę teisme ir yra įsitikinę, kad neturi jokių skolų?

Lietuvos antstolių rūmų atsakymas: „Tai gana dažnos situacijos ir daugelis į jas patekusių pirmiausia galvoja apie tai, kad tapo antstolių arba teismų savivalės aukomis. Kol neteko bylinėtis, žmonės būna įsitikinę, kad jie niekam neskolingi. Kai banke sužino apie netikėtą sąskaitų areštą ir apie jiems negirdėtą teismo sprendimą, kurį vykdo antstolis, daugelis mano, kad įvyko klaida, buvo supainiotos pavardės ir pan. Tačiau įstatymas leidžia kreditoriui imtis savo interesų gynybos atsakovui dar nieko nežinant apie būsimą bylą.

Tai Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos laikinosios apsaugos priemonės, padedančios išvengti rizikos, kai skolininku pripažintas asmuo pasibaigus teismo procesui negalės grąžinti skolos. Juk turtas gali būti skubiai parduodamas, perleidžiamas ar dovanojamas kitiems asmenims.

Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva, taip pat ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Šios priemonės gali būti taikomos ne tik bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet ir prieš pareiškiant ieškinį.

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra aplenkti nesąžiningus ketinimus, todėl CPK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad teismo nutartis dėl šių priemonių taikymo vykdoma skubiai – nedelsiant po priėmimo. CPK 148 straipsnis leidžia nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Antstolių rūmams skolininkai kartais skundžiasi, kad laikinosios apsaugos priemonės jų atžvilgiu pritaikomos ir kreditoriui kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymų išdavimo. Svarbu žinoti, kad net ir tada, kai skolininkui suteikiamas 20 dienų terminas atsiskaityti geruoju, įstatymai leidžia kreditoriui kartu prašyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Visais atvejais sprendimą dėl laikino lėšų ar turto arešto priima teismas. Gavęs teismo dokumentą, antstolis suranda reikiamą turtą, jį aprašo ir, baigęs arešto procedūrą, apie tai praneša atitinkamiems turto registrams.

Atskirais atvejais teismai gali iš dalies pakeisti laikino sąskaitų arešto sąlygas. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios po lėšų arešto nebegali atsiskaityti su darbuotojais, žaliavų tiekėjais ir mokėti mokesčių valstybei. Tokiais atvejais galima kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tam tikrus atsiskaitymus. Jei leidimas duodamas, antstolis, gavęs tai įrodančius dokumentus, suteikia teisę iš dalies disponuoti įmonės lėšomis.

Su taikomais laikinais apribojimais nesutinkantis asmuo turi galimybę skųsti priimtus sprendimus. Jeigu manoma, kad asmens teises pažeidžia sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų skųsti tokį teismo sprendimą, bet ne antstolio veiksmus, nes antstolis yra tik sprendimo vykdytojas. Atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikiamas apeliacinės instancijos teismui.

Gana dažnai teismas savo sprendime nurodo konkretų turtą, į kurį reikia nukreipti laikinus apribojimus. Tokiu atveju antstolis neturi galimybės rinktis, ką areštuoti pirmiausia. Antstolis taip pat negali pakeisti priimto sprendimo. Todėl nesutinkant su laikinų apribojimų nukreipimu į vieną turtą ir pageidaujant, kad būtų areštuojamas kitas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo taip pat reikėtų kreiptis į teismą.

Jeigu teismas nėra nurodęs, kurį turtą areštuoti pirmiau, antstolis savarankiškai pasirenka areštuojamą turtą, laikydamasis įstatymo nustatytos eilės. Šiuo atveju nesutinkant su antstolio priimtais sprendimais, antstolio veiksmus galima skųsti teismui, kurio teritorijoje veikia antstolis.

Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, sprendimą dėl arešto panaikinimo taip pat gali priimti tik teismas. Antstolių praktikoje pasitaiko atvejų, kai net ir įvykdžius teismo sprendimą bei atsiskaičius su kreditoriumi, laikini apribojimai lieka nepanaikinti, nes juos pritaikė vienas antstolis, o skolos išieškojimą vykdė kitas. Jeigu taip atsitiko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo taip pat reikėtų kreiptis į tą teismą, kuris pritaikė laikinus apribojimus disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis“.

Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.

Grįžti atgal