Darbovietės įsikišimas išieškant skolą nėra neišvengiamas

Daugelis žmonių jaučiasi nesmagiai, kai apie jų finansines problemas sužino aplinkiniai. Kaip reikėtų pasirūpinti informacijos apie savo skolas konfidencialumu. Ar vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo neišvengiamai siunčiamas į darbovietę arba mokymosi įstaigą? Į šiuos atsako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė: „Antstolis nesiekia pakenkti skolingo asmens reputacijai ir neturi tikslo informuoti darbovietę apie jo skolas. Vykdymo proceso tikslas yra išieškoti lėšas.

Todėl antstolis noriai priima aktyvių žmonių pasiūlymus bei derina palankiausius išieškojimo būdus. Bendradarbiaujant su antstoliu, visada yra galimybė išsaugoti privačios informacijos konfidencialumą.

Patikimiausias būdas išvengti vykdomojo dokumento patekimo į darbovietę - susitarti su išieškotoju, kad jis šio dokumento nepateiktų antstoliui. Kaip tai padaryti? Sužinojus, kad priimtas sprendimas bus vykdomas, reikėtų kreiptis į išieškotoją ir su juo aptarti, kokiu būdu, kokiomis sumomis ir per kokį terminą bus grąžinama skola.

Paprastai žmogus gerokai anksčiau už antstolį sužino apie savo skolas ir jo atžvilgiu priimtus teismų ar kitų institucijų sprendimus. Pavyzdžiui, teismui priėmus sprendimą, lieka 20 dienų terminas iki jo įsiteisėjimo. Tad, jeigu nesirengiama ginčyti sprendimo aukštesnės instancijos teisme, galima iš karto tartis su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo. Po to, kai kreditorius jau pateikia vykdomąjį dokumentą antstoliui, skolininkas vėl turi ne mažiau kaip 5 - 10 dienų (nuo antstolio raginimo ar pranešimo išsiuntimo dienos), per kurias gal padengti įsiskolinimą geruoju.

Norint apsisaugoti nuo galimų nemalonumų darbovietėje, taip pat galima tartis su antstoliu arba išieškotoju, kad pinigines lėšas būtų leidžiama savarankiškai mokėti į antstolio depozitinę sąskaitą arba tiesiogiai išieškotojui. Dėl to reikėtų pasirūpinti pažymomis apie gaunamą darbo užmokestį. Jeigu nuo gaunamų darbo pajamų dydžio priklauso ir periodiškai mokėtina suma (pavyzdžiui, alimentai), tokias pažymas antstoliui reikėtų pateikti kuo dažniau. Išieškotojas ir antstolis neturi abejoti, ar skolininkas nebando nuslėpti dalies pajamų ir išvengti didesnių išskaitų.

Kitas būdas – prašyti antstolio nukreipti išieškojimą ne į atlyginimą, bet į kitą turtą. Kai išieškomi alimentai, sveikatai padaryta žala, su maitintojo gyvybės atėmimu susijusi žala, taip pat tais atvejais, kai reikia atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, iš uždarbio ar kitų pajamų, kurios neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA), gali būti išskaitoma 30 proc. gaunamos sumos (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). Visų kitų rūšių išieškoms gali būti išskaitoma 20 proc. gaunamų pajamų, jei ko kito nenustato įstatymas ar teismas. Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. gaunamos sumos.

Iš darbo užmokesčio ir kitų išmokų, viršijančių Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 proc. lėšų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

Įstatymai nereglamentuoja, kokia suma po išskaitų turi likti skolininkui - nustatomi tik maksimalūs išskaitymo dydžiai. Terminų, per kuriuos gali būti daromos išskaitos, taip pat nėra. Skola gali būti išieškoma visą gyvenimą, pirmiau iš darbo užmokesčio, vėliau - iš pensijos. Tačiau skolininkas turi teisę žinoti, kiek ir pagal kokius dokumentus jis yra atsiskaitęs. Jeigu išskaitos daromos darbovietėje, čia galima prašyti pažymų, kiek lėšų yra išskaičiuota pagal vieną ar kitą dokumentą ir kiek dar liko išieškoti. Tokios pažymos išduodamos nemokamai. Visas kitas įmonės išlaidas, susijusias su pinigų pervedimu bankiniais pavedimais, jau turi padengti pats skolininkas. Išlaidos, susijusios su pinigų išmokėjimu grynaisiais ar persiuntimu paštu, išskaičiuojamos iš asmenų, kuriems pinigai išmokami ar siunčiami.

Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius ir jo pajamos viršija MMA, jis gali prašyti sumažinti periodiškai išieškomą sumą. Tokiu atveju reikėtų su rašytiniu prašymu kreiptis į antstolį. Išskaitoma skolos dalis gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui. Tačiau tokiu būdu negali būti mažinama įstatymų ar teismo nustatyta dalis – dėl jos pakeitimo jau reikėtų kreiptis į teismą.

Pagal CPK 663 straipsnį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad skolą galima padengti per šešis mėnesius, mokant reikiamo dydžio sumas iš darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Skolininko ar jo šeimos narių prašymu teismas taip pat gali nustatyti, kad išieškojimas nebūtų nukreipiamas į paskutinį būstą, būtiną šiems asmenims gyventi, jeigu skola susidarė neatsiskaičius už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.“

Lietuvos antstolių rūmų atstovės paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autorės nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.