Privačių antstolių sistemos tobulinimui Ukrainoje reikia ne tik platesnio skolų išieškojimo procedūrų perkėlimo į elektroninę erdvę, bet ir lygiaverčių veiklos galimybių su valstybės išlaikomais antstoliais.
Tai akcentuota rugsėjo 9 d. Odesoje vykusioje IV tarptautinėje konferencijoje „Privataus antstolio praeitis, dabartis ir ateitis Ukrainoje“. Renginyje dalyvavo atstovai iš Ukrainos valstybės valdžios institucijų, teismų, advokatūros bei šioje šalyje įgyvendinamo Europos Sąjungos projekto „Pravo-Justice“, taip pat antstolių organizacijų atstovai ir antstoliai iš Ukrainos, Prancūzijos, Gruzijos, Moldovos ir Lietuvos. Lietuvos antstolių rūmams konferencijoje atstovavo antstolė, prezidiumo narė Sonata Vaicekauskienė ir valdytoja Dovilė Satkauskienė.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė S. Vaicekauskienė
Pirmieji privatūs antstoliai Ukrainoje savo kontoras įkūrė 2017 metais, po to, kai šalies parlamentas apsisprendė pereiti nuo valstybinės sprendimų vykdymo sistemos prie mišrios. Šiuo metu Ukrainoje veikia 270 privačių antstolių. Tačiau valstybiniai antstoliai vis dar dominuoja ne tik skaičiumi (jų yra apie du tūkstančius), bet ir turimais įgaliojimais. Privatiems antstoliams Ukrainoje kol kas leidžiama išieškoti tik privačių fizinių ar juridinių asmenų skolas kitiems privatiems asmenims. Neturtinio pobūdžio sprendimai, skolos valstybei ir valstybės skolos tebėra išimtinės valstybinių antstolių veiklos sritys. Dėl šios priežasties skolų išieškojimas iš valstybės institucijų yra problema: procedūros tęsiasi labai ilgai.
Lietuvos patirtis informacinių technologijų diegimo srityje Ukrainos antstoliams ypač svarbi. Čia sprendimų vykdymo procesai į elektroninę erdvę dar žengia pirmuosius žingsnius: elektroniniu būdu kol kas priimama ir rengiama tik dalis procesinių dokumentų, o dalis rašytinių dokumentų skenuojama ir įkeliama į informacinę sistemą. Lietuvos pavyzdžiu Ukrainoje sukurta skolininkų piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema, tačiau prie jos yra prisijungę dar nedaugelis Ukrainoje veikiančių bankų.
Kaip savo pranešime pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narė, antstolė S. Vaicekauskienė, nuo 2003 m. veikusi daugiau kaip vykdomųjų bylų registras, dabartinė Antstolių informacinė sistema Lietuvoje jau yra virtuali sprendimų vykdymo procedūrų erdvė.
Per 2020 metus šioje sistemoje atlikta 111, 3 mln. procesinių veiksmų. Sistema padeda antstoliams operatyviai gauti duomenis iš 30 oficialių valstybės registrų. Jei vykdant konkrečios skolos išieškojimą antstoliui reikalinga informacija apie asmens nekilnojamąjį turtą, jo vardu registruotas transporto priemones, draudžiamąsias pajamas ar kt., sistema automatiškai generuoja elektroninius paklausimus atitinkamiems valstybės registrams. Reikiami duomenys nedelsiant perduodami į Antstolių informacinę sistemą kad antstolis galėtų juos peržiūrėti ir naudoti.
Antstolių informacinė sistema taip pat integruota su bankų, Mokesčių administravimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėmis sistemomis ir Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema (PLAIS). 2015 m. rugsėjo mėnesį startavusi PLAIS galutinai užbaigė „popierinę“ lėšų arešto erą, kai nurodymų teikėjai duomenis į kredito įstaigas teikdavo ne tik elektroniniu būdu, bet ir paštu. Dėl to nebuvo užtikrinamas operatyvus lėšų apribojimas ar jų nurašymas, procesas trukdavo 3 dienas ir ilgiau. Dabar reikiamos sumos nuskaitomos ir proporcingai paskirstomos kreditoriams per keletą valandų.
Vis dėlto, pasak Lietuvos antstolių rūmų valdytojos D. Satkauskienės, moderavusios diskusiją apie optimalų priverstinio sprendimų vykdymo modelį, už galutinius skolų išieškojimo rezultatus atsakingas antstolis. „Informacinės technologijos palengvina darbą, tačiau mašinos niekada nebuvo ir nebus galutinių sprendimų priėmėjos“,– kalbėjo D. Satkauskienė.
Esame nariai
© Lietuvos antstolių rūmai. Cituojant nuoroda į šaltinį būtina
map:(